Brutaliausi ir keisčiausi brakonierių naudoti įrankiai (0)

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai iš brakonierių paima įvairiausių draudžiamų žvejybos ir medžioklės įrankių. O kai kurie įrankiai – tikrai archajiški.

Vadinamieji metaliniai ežiai padangoms pradurti daugiausia žinomi iš filmų, bet jais naudojasi ir brakonieriai, tik kiek supaprastintais. Panevėžio aplinkosaugininkai paėmė ne vieną savadarbį ežį, pagamintą iš medinių lentų ir vinių. Planuodami nelegalią žvejybą ar medžioklę, brakonieriai taip bando sustabdyti aplinkosaugininkus.
Dažniausia brakonierių naudojama draudžiama žvejybos priemonė – statomieji tinklai ir ežerinės gaudyklės (venteriai). Tinklais ir ežerinėmis gaudyklėmis padaroma didelė žala gamtai, nes jais galima pagauti daug žuvų. Todėl žvejojantiems tokiais būdais taikomos ne tik baudos, bet ir skaičiuojama gamtai padaryta žala.
Aplinkosaugininkai pastebėjo, kad brakonieriai naudoja ne tik statomuosius tinklus, bet ir bučius, skirtus vėžiams gaudyti. Pažeidėjai, į tokius bučius pribėrę masalo, gaudo žuvis, pasitaikė net gaudančių ungurius.
Nors povandeninė žvejyba povandeninės žvejybos šautuvu yra leidžiama, atsiranda piktnaudžiaujančių. Aplinkosaugininkai yra sulaikę pažeidėjų šaudančių į žuvis iš plaukiojimo priemonės.
Vienas iš itin archajiškų draudžiamų žvejybos įrankių – žeberklas. Juos brakonieriai mėgsta žuvų neršto metu, kai jos praranda budrumą ir yra labiau pažeidžiamos.
Prieš kelerius metus Utenos aplinkosaugininkai buvo sulaikę asmenį, pardavinėjusį spąstus lydekoms gaudyti. Brakonierius užtaiso metalinius spąstus, pririša ant pagaliuko, įdeda masalo ir pastato juos vandens telkinio pakrantėje tarp vandens augmenijos. Praplaukianti žuvis bando pasivaišinti ir spąstais sugaunama už galvos ar žiaunų.
„Asmuo nusipirko spąstų lydekoms gaudyti iš užsienio gamyklos ir pradėjo pardavinėti internetu. O mes užsakėme visus jo turimus spąstus. Kai pardavėjas atidarė automobilio bagažinę ir parodė gražiai supakuotus spąstus, mes jam prisistatėme ir parodėme pažymėjimus, paaiškinom, kad tai yra draudžiami ne mėgėjų žvejybos įrankiai. Pažeidėjui tai buvo nemaloni staigmena. Surašėme protokolą, konfiskavome spąstus ir daugiau tokių įrankių skelbimuose aptikti neteko“, – sako Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas.
Kalbant apie draudžiamus medžioklės įrankius, vieni brutaliausių – kilpos ir spąstai, skirti gaudyti už galūnių.
A. Vaičiūnas pabrėžia, kad kilpoje gyvūnas patiria baisias kančias. „Žvėrelio prigimtis tokia, kad kai kažkas gyvūną laiko, jis bando sprukti. Kai laukiniam gyvūnui ant kaklo užsineria kilpa, jis priešinasi. Norėdamas išsilaisvinti, gyvūnas blaškosi, sukasi ratais, kol pasikaria“, – teigia aplinkosaugininkas.
Spąstai, kurie yra skirti gyvūnus gaudyti už galūnių, dar vienas žiaurumo pavyzdys, nes jais „medžiojant“ neužtikrinama staigi gyvūno žūtis. Buvo ir tokių atvejų, kad pagautas gyvūnas nusigraužė koją, kad galėtų išsilaisvinti.
Tiesa, yra būdų, su kuriais aplinkosaugos pareigūnai susiduria itin retai – tai žvejyba elektros prietaisais.
Biržų aplinkosaugininkas Artūras Griška pasakoja kartą pagavęs brakonierius, turėjusius į ritę suvyniotą kilometro ilgio kabelį. „Žvejojant“ aukštos įtampos elektros srove, žūsta visa vandens gyvūnija: žuvys, vėžiagyviai, sraigės, planktonas, netgi augmenija. Upės atkarpa, kur pasidarbuoja tokie „elektrikai“, iš esmės miršta keleriems metams.
Naivu tikėtis, kad brakonieriai suvokia, kokią milžinišką žalą padaro vandens telkinio ekosistemai, bet baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas iki 2 metų tikrai atgraso“, – priduria A. Griška.

Aplinkos apsaugos departamento inform.