„Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta geriausių universitetų mokslininkai (0)
„Eurovizijos“ konkurso rezultatų laukimas, džiaugsmas už savo šalies atlikėjo sėkmę ir net liūdesys, išgyventas užėmus paskutines pozicijas, – visa tai, pasak Londono imperatoriškame universitete atlikto tyrimo, kelia visuomenės pasitenkinimo lygį ir žmonių laimės indeksą, rašoma CNN.
Londono imperatoriškojo koledžo daktaro Filippo Filippidžio tyrimas atskleidė, kad „Eurovizijoje“ dalyvaujančių šalių bendras laimės indeksas pakyla 13 proc. palyginus su tomis šalimis, kurios nedalyvauja konkurse.
Paaiškėjo, kad su kiekviena dešimčia pozicijų aukščiau „Eurovizijos“ lentelėje (pavyzdžiui, jei šalis yra ne 22, o 12 vietoje), laimės koeficientas išauga 4 proc.
Anksčiau buvo daryti tyrimai, kaip tarptautiniai sporto renginiai veikia juos rengiančių šalių gyventojus. Paaiškėjo, kad Pasaulio futbolo čempionatai arba kiekvienais metais JAV vykstančios amerikietiško futbolo rungtynės „Super Bowl“ gerokai padidina gyventojų norą veikti ir būti produktyviems.
Be viso to buvo atrasta, kad įvairių sporto žaidynių rengimas didžiuosiuose JAV miestuose 1971–1990 m. sumažino savižudybių skaičių, o laimėtojų komandų miestuose padidėjo darbingumas.
„Nesvarbu, ar anglas domisi futbolu, ar ne, bet jei Anglija laimi Pasaulio futbolo čempionatą, gatvėse vaikšto kiti laimingi žmonės, kalba apie tai ir šypsosi. Džiaugsmas yra užkrečiantis, tad ir skeptiškoji dalis visuomenės pasijaučia laimingesni“, – tikina F. Filippidis.
Pasirodo, kad nebūtina laimėti ar užimti aukštos vietos „Eurovizijoje“ tam, kad vidutinis visuomenės pasitenkinimo gyvenimu lygis pakiltų. Užtenka tik dalyvauti konkurse ir net užėmus apatines pozicijas, pasitenkinimas yra 13 proc. didesnis nei tų šalių, kurios iš viso nedalyvavo.
Birmingamo universiteto klinikinės psichologijos profesorius Mike`as Berris pripažino, kad šis tyrimas, nors ir neatrodo konkretaus priežastingumo, tikrai stebina. Tiesa, pridūrė jis, kad praėjus kiek laiko po renginio, visuomenės pasitenkinimas nukrenta.
Minėtas tyrimas buvo atliktas praėjusiais metais, kai prasidėjo „Eurovizijos“ konkursas. Komandą sudarė mokslininkai iš Graikijos, Italijos, Airijos, Australijos ir Jungtinės Karalystės. Iš pradžių jie tyrė, kaip didžiules auditorijas pritraukiantys vieši renginiai paveikia viešąją politiką, aplinką ir ekonomiką, tačiau nusprendė išsiaiškinti, kaip tai paveikia visuomenės gyvenimo būdą ir sveikatą.
Duomenys buvo surinkti iš Eurobarometro atliktų apklausų, kuriose 2009–2015 m. dalyvavo 160 tūkst. gyventojų iš 33 Europos šalių. Buvo klausiama apie tai, kokio lygio pasitenkinimą gyvenimu jaučia visuomenė tik po įvykusio „Eurovizijos“ konkurso finalo.
Parengė LRT.lt
http://psichika.eu