Feisbukas didžiausiu išbandymu tampa poroms (0)

Į kelią išpuolusi moteris mosikuodama rankomis stabdė nuo pajūrio važiuojančias mašinas. Viena jų sustojo, nusprendusi pagelbėti nelaimės ištiktai vyresnio amžiaus moteriai. Pasišovusius padėti žmones pastarosios prašymas gerokai nustebino – „nelaimėlė“ paprašė priminti, kaip reikia įkelti nuotrauką į feisbuką.

Nauja priklausomybė

Koncerte ar renginyje tampa vos ne tradicija nusifotografuoti prieš jo pradžią ir nuotrauką įdėti į socialinį tinklą. Įpusėjus renginiui, skaičiuojama, kiek nuotrauka sulaukė „patinka“.

Dažnai galima pastebėti ir kitą situaciją: pusę koncerto filmuojama, kas vyksta scenoje, o likusią dalį peržiūrinėjama, kaip pavyko įrašas.

Išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, suryjančia vis daugiau laiko. Gal priklausomybė nuo feisbuko greitai atsidurs gydomų priklausomybių sąraše?

Psichologė bei meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė nelinkusi visų bėdų „nurašyti“ šiam ar kitam socialiniam tinklui. Tačiau esama situacijų, kai feisbuku reikėtų naudotis atsargiau.

Suteikia pasitikėjimo

Ar taip ieškoma patvirtinimo, koks esi gražus ir geras?

„Aplinka mums tarsi diktuoja naują įprotį. Socialinėje erdvėje dalijamasi informacija, kur žmogus keliauja, ką veikia, kaip pasikeitė šukuoseną ar pasidažė. Ar tai diktuoja greitas gyvenimo tempas, nes žmonės rečiau matosi? Gal svetimų žmonių paspaustas „patinka“ suteikia daugiau pasitikėjimo savimi? Ar taip ieškoma patvirtinimo, koks esi gražus ir geras?“ – svarstė psichologė.

Pasak jos, skelbiant informaciją socialinėje erdvėje galima formuoti pageidaujamą įvaizdį bei nuslėpti tam tikrus dalykus, kurie pasimato bendraujant gyvai.

 Kai kurie reklamuodami save taip gauna trokštamą dėmesį. Kiti šito sulaukia bendraudami gyvai.

J.Dainauskaitė-Šileikienė pastebėjo, kad socialiniuose tinkluose nemažai laiko praleidžia jaunos, gražios merginos, kurios turėtų per gyvenimą lėkti su vėjeliu, džiaugtis gyvenimu.

Nelieka energijos

„Dabar mūsų gyvenime daug įtampos, mus supančioje aplinkoje trūksta laisvės, tad negalima sakyti, kad feisbukas yra blogis. Jei žmogui tai suteikia malonumą, jis su kažkuo bendrauja, dalijasi – tai gerai. Žmogus gauna seratonino – džiaugsmo hormono. Svarbu įvertinti, kiek tai atima laiko, ar jo lieka realiam gyvenimui“, – mano pašnekovė.

Jei pabuvimas koncerte, spektaklyje ar kavinėje su mylimu žmogumi vertinamas tik pagal surinktų „patinka“ skaičių, reikėtų suklusti. Tai esą blogai pačiam žmogui, nes jis nebegali gyventi „čia ir dabar“.

Gyvenimas praeitimi ar ateitimi atima iš žmogaus apie 70 proc. energijos, tad pritrūksta jėgų gyventi savo tikrąjį gyvenimą. Taip nukenčia gyvenimo kokybė, santykiai.

Tėvai nebepastebi, kaip auga jų vaikai, nes savęs ir vaikų reklamavimas socialiniuose tinkluose, bendravimas su draugais atima labai daug laiko ir jėgų.

Ieško atitikmenų

Ar feisbukas taps dar viena priklausomybe? Pasak J.Dainauskaitės-Šileikienės, ne visi žmonės priima pastabas. Dažnai jos vertinamos kaip įžeidimas. Kai žmogus pats supranta, kad turi bėdų, jis ieško psichoterapeuto pagalbos.

Tada aiškinamasi, kokius jausmus sukelia naudojimasis socialiniais tinklais ir kokių atitikmenų galima rasti realiame pasaulyje.

Meno terapeutė prisiminė pacientę, kuri feisbuke mėgo žiūrėti gražius ir juokingus vaizdelius. Po psichoterapijos seansų moteris prisiminė seniai pamirštą pomėgį – važinėjimąsi riedučiais.

„Kiekvienos priklausomybės pagrindas – kažką gauti. Gal dėmesio, gal meilės. Dabar labai daug vienišų žmonių, nes didesni susibūrimai, susiėjimai tampa vis retesni. Feisbukas geras tuo, kad emigrantai taip gali palaikyti ryšį su artimaisiais, galima bendrauti su seniai nematytais draugais ar klasiokais“, – pasakojo pašnekovė.

Sukelia depresiją?

Psichologė įžvelgė ir tam tikrą neigiamą socialinių tinklų aspektą – nuolatinį dalijimąsi blogomis žiniomis.

„Mes išmokę greičiau užfiksuoti neigiamas žinias. Jei neturėtume feisbuko, blogą žinią išgirstume vieną kartą, ir viskas. Feisbuke tą patį pamatome kelis kartus. Žmonėms, saugantiems savo nervų sistemą ir sveikatą, reikėtų mokytis tą negatyvią informaciją prabraukti, neatidarinėti. Tai, kas svarbu, vienokiu ar kitokiu būdu vis tiek pasieks žmogų. Bet bus sutaupyta nemažai laiko ir energijos“, – patarė specialistė.

Ne vienas žinomas šalyje žmogus, sirgęs depresija, pripažino, kad negatyvią būseną pasunkindavo feisbukas, kur visi atrodo gražūs, daug pasiekę, laimingi.

Pasak J.Dainauskaitės-Šileikienės, net jei nebūtų feisbuko, turintys polinkį į depresiją vis tiek susirgtų šia liga.

„Man labiau neramu dėl depresija sergančių žmonių grupių feisbuke. Tada žmogus būna nuolatinės negatyvios būsenos, nes gyvena informacija, kas susirgo, kam blogai. Depresijos gydymas galėtų prasidėti nuo pozityvių emocijų, pabuvimo gamtoje, pasivaikščiojimo, judėjimo“, – mano pašnekovė.

Panaši situacija ir dėl onkologinių ligonių. Domėjimasis kitų žmonių ligos istorija nepadeda sveikti. Sergančiajam vėžiu esą daug naudingiau domėtis apie sveikatą, kaip gydytis, stiprinti organizmą.

Kiek anksčiau J.Dainauskaitė-Šileikienė rašė apie vokiečių gydytoją onkologą, profesorių Raiką Hamerį, tyrimais patvirtinusį, kad vėžį sukelia stiprūs emociniai išgyvenimai bei psichologinės priežastys. Jis pats susirgo sėklidžių vėžiu po devyniolikmečio sūnaus žūties.

Pamiršta gyvą bendravimą

Į straipsnio pradžioje paminėtą moterį bei kitus vyresnius žmones psichologė bei meno terapeutė siūlo žvelgti su meile, pagarba, šypsena. Jiems esą nėra lengva susitvarkyti su šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir nuo vaikų ar pažįstamų nesinori atsilikti. O pagalba kitam tik praturtina.

Psichologė apgailestauja tik dėl vieno, kai užuot rodę dėmesį ir meilę vaikams, tėvai didžiąją laiko dalį skiria šiuolaikinėms technologijoms. Feisbuke taip pat netrūksta vaizdelių, ką vaikai veikia, kol mama ar tėtis naršo socialiniuose tinkluose.

Į akis J.Dainauskaitei-Šileikienei dažnai krinta vaizdas, kai atvažiavusi pailsėti šeima su mažais vaikais tarpusavyje nebendrauja, o sėdi sukišę nosis į planšetes ar išmaniuosius telefonus.

„Jie nemato gyvo gyvenimo aplinkui, negirdi garsų, miesto šurmulio. Tą patį dangų mato per mobilųjį telefoną. Šeima nebeturi apie ką kalbėti. Telefone ar feisbuke atsirandančios žinios tampa vienintele komunikacijos tema“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Užuot pasikalbėjusi apie savo jausmus, svajones, norus, tokia šeima vietą užleidžia išmaniesiems įrenginiams.

Nelieka laiko santykiams

Psichologės teigimu, socialiniai tinklai gali tapti tikru išbandymu ir poros santykiams. Jie atima laiką, kelia pavydą, įžiebia nesantaiką. Pavyzdžiui, jauna moteris su kūdikiu priversta stebėti, kaip antroji pusė visą vakarą naršo socialiniame tinkle užuot skyręs dėmesį namiškiams.

„Poroms geriau kurti savo šeimos židinį, nei lindėti feisbuke. Žiūrėk, nespėja sukurti santykių, jau skiriasi, nes tam nebuvo laiko. Per dieną – darbe, vakare – feisbuke. Kada kurti santykius? O juos kurti – įdomus, atsakingas, daug dėmesio ir laiko reikalaujantis darbas. Tačiau užmokestis už jį yra itin saldus“, – priminė psichologė.

Parengė Sandra Lukošiūtė