Gyventojus gąsdina palaidi šunys, seniūnija neturi kur priglausti visų beglobių gyvūnų (0)
Į „Rokiškio Sirenos“ redakciją kreipėsi palaidų šunų puldinėjimo neapsikentusi rokiškietė. Pasak moters, Rokiškio pakrašty lakstantys keturkojai praeivius gąsdina jau ne pirmus metus.
Vaikšto ir vaikai
„Pėsčiųjų taku Rokiškis–Kavoliškis einančius praeivius nuolat puldinėja palaidi šunys. Informuokite, gal šeimininkai atkreips dėmesį ir susitvarkys. O gal šunys niekieno, tai kažkas turi juos uždaryti“, – sakė moteris, atsiuntusi ir filmuotą medžiagą, kaip trys keturkojai „pasveikina“ praeivius.
Pakalbinta rokiškėnė sakė šiuo taku praeinanti bent tris kartus per savaitę, apskritai šunų nebijanti, tačiau jaučiasi ne visai saugiai, kai trys svetimi keturkojai pastoja kelią.
„Tuo pačiu pėsčiųjų taku vaikšto vaikai, profesinės mokyklos mokiniai, kiti žmonės, kurie bijo šunų, kaip jiems praeiti? Man nebuvo įkandę, bet nežinau, kas ten jiems pasirodys. Visus aploja, kas praeina, pravažiuoja dviračiu. Ir pernai, užpernai, kai per pandemiją vaikščiodavome, jie čia buvo. Mes pasišnekame su pažįstamais, kieno tie šunys, Kavoliškio žmonės jau žino tą vietą“, – pasakojo moteris.
Rokiškėnei kantrybė trūko, kai praėjusią savaitę einant taku į Kavoliškį, trys keturkojai vėl pastojo jai kelią, o grįžtant atgal situacija nepasikeitė.
Įspėjo šeimininkus
Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūno pavaduotojas Vilmantas Raupys nenustebo išgirdęs apie šalia pėsčiųjų tako į Kavoliškį laisvai bėgiojančius keturkojus ir sakė jau apsilankęs sodyboje, iš kurios atbėga minėti šunys.
„Aš pats mačiau, kad tie šunys bėgioja, ir žmonės skambino, seniūnija sprendžia šią problemą. Kalbėjomės su gyventojais, kurie laiko šunį. Kiti du šunys pas juos atbėga iš kito namo. Žmonės pažadėjo padaryti voljerą, kad šuo nelakstytų. Šunys nepiktybiniai, bet įspėjome šeimininkus, kad jeigu į jų kiemą atbėga kiti šunys, turi pasitvarkyti. Jie neagresyvūs, nekanda, ant takelio neišbėga, bet turi būti pririšti“, – sakė seniūno pavaduotojas.
Kaip paaiškėjo, šunys saugo gyvulius, todėl laksto palaidi, prie trijų keturkojų komandos kartais prisijungia ketvirtas šlubas šuo.
Praneša kiekvieną savaitę
Palaidi šunys kaimuose ne naujiena ir neretam laiškininkui, dviratininkui ar tiesiog praeiviui turbūt ne kartą teko spėlioti, ar pavyks išnešti sveiką kailį.
V. Raupys sako, kad seniūnija didelė, todėl kiekvieną savaitę sulaukia bent dviejų skambučių, kai išsigandę gyventojai praneša apie Skemuose, Kavoliškyje, Čedasuose ar kitose vietose lakstančius palaidus šunis. Vieni keturkojai tiesiog pasiklysta, tačiau padedant socialiniams tinklams, surandami jų šeimininkai. Kiti šunys pabėga iš namų, kai šeimininkai užgeria kelias dienas, ir augintinis pats turi prasimanyti maisto ir pan.
Dažnas sudraustų šeimininkų pasiteisinimas dėl be priežiūros paliktų ir po kaimus klaidžiojančių augintinių: kas čia tokio, šuo nepiktas...
Sprendžia išradingai
Anot seniūno pavaduotojo, neprižiūrimų šunų problemą tenka spręsti išradingai, nes seniūnija negali jų priglausti savo patalpose.
„Rokiškyje turime problemą – jeigu šuo neturi šeimininko, sudėtinga jį pagauti ar kažkur uždaryti, o šunų prieglaudos mes neturime. Kai šuo turi savininką, lengviau kažką padaryti. Kiekvieną savaitę dedame nuotraukas į socialinius tinklus, ieškome savininkų. Tie, kurie prižiūri šunis, labai greitai atsiima paklydusius augintinius. Tačiau būna, kad šuo savaitę dvi lanksto ir mes nežinome, kur jį priglausti. Žmonės paskambina į seniūniją – pagaukit. Bet kur mes jį laikysim? Skambiname į Utenos gyvūnų prieglaudą, kad pasiimtų gyvūną arba patys vežame. Mūsų vienintelė pagalba Utenos ir Rokiškio savanoriai , kurie padeda ir prižiūrėti, ir pagauti bešeimininkius gyvūnus“, – pasakojo seniūno pavaduotojas.
Prieglaudos nėra
Paklaustas apie sužalotus žmones, pašnekovas sako neatsimenantis, kad būtų pasitaikę tokių atvejų per pastaruosius keletą metų arba tokie atvejai pasiekia ne seniūniją, o policiją. Dažniau pasitaiko, kai iš skirtingų namų susibėgę šunys susipeša tarpusavyje.
Pasak V. Raupio, problemų kyla ne tik dėl neprižiūrimų šunų, bet ir kačių. „Racionaliausias sprendimas, kad būtų prieglauda ir žmonės, kurie su tuo dirbtų. Mes turbūt vieninteliai neturime prieglaudos, nes niekas nenori turėti tokio pastato kaimynystėje: įsivaizduokite, visą laiką tektų girdėti 50 šunų ir tiek pat kačių, tačiau jeigu būtų tokia tarnyba, labai palengvėtų problemų sprendimas“, – sakė Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūno pavaduotojas V. Raupys.
Auginantiems šunis gali būti aktualus kokybiškas šunų maistas