Įkurtuvių nuotaikos: nauja Rokiškio klubo „Artritas“ būstinė leis sutaupyti (0)

Rokiškio klubas „Artritas“ gyvena įkurtuvių nuotaikomis. Persikraustymas į buvusias „Raudojo kryžiaus“ patalpas miesto centre leis taupyti ir daugiau lėšų skirti savo mėgstamoms veikloms.

Išlaidos

Klubo pirmininkė Albina Bražiūnienė džiaugėsi, kad persikraustymas, visų pirma, suteikia galimybę finansus paskirstyti kitaip: „Mūsų būstinė Kauno gatvėje (Rokiškio profesinio mokymo centro bendrabutyje – aut. past.) kas mėnesį kainuodavo apie 300 eurų. Vien nuomos mokestis siekė 254 eurus. Gruodį už viską – nuoma ir komunaliniai mokesčiai – sumokėjome 400 eurų. Tokios sumoms mums tikrai didelės, nes atiduodavome beveik visus projektų pinigus ir veikloms nebelikdavo lėšų... Nes, na, mūsų nariai moka 10 eurų metinį mokestį, o naujai atėję -10 eurų stojamąjį. Anksčiau dar gaudavome 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kurį mūsų klubui skirdavo dirbantys narių vaikai. O dabar, deja, nebeturim kas mus palaikytų, nes ir jiems darbuose jau „nurodė“ kam šią paramą užrašyti. Tačiau mums užtekdavo, ir užtenka, mes patys save išsilaikome: keliaujame, sportuojame. Niekuo nesiskundžiame“.

Rinkosi iš trijų

Nepaisant optimistiško požiūrio, didžiulės išlaidos 164 narius šiuo metu vienijančiam klubui kėlė nepatogumų. Todėl kreipėsi į rajono merą prašydama jiems pagelbėti ir, esant galimybei, suteikti patalpas nors už mažesnę nuomos kainą.

„Meras Ramūnas Godeliauskas geranoriškai padėjo atrasti patalpas. Pirmiausia siūlė įsikurti pirtyje, buvusiose „Bočių“ patalpose. Tačiau apžiūrėję vietą pamatėm, kad ji mums netinka. Paskui buvome neįgaliųjų draugijoje, ten mus norėjo „priglausti“. Bet pamatę šį – buvusį „Raudonojo kryžiaus“ pastatą – pasirinkom trečiąjį variantą. Pastatas jau buvo tuščias, tad su savivaldybe pasirašėm 3 metų panaudos sutartį ir štai, sausio 15 d. pradėjome kraustymosi darbus. Prieš tai čia šiek tiek apsitvarkėm. Viena salė buvo palikta tvarkinga, tereikėjo grindis išplauti, tačiau mums reikėjo daugiau erdvės. Nusprendėm sandėliuką paversti sporto sale: klijavom tapetus, klojom kilimus ant grindų. Viską nešėmės iš namų – kas tą turėjom. Viena narė atidavė seną spintą, dabar turim kur garbingai sudėti apdovanojimus. Yra pastato antras aukštas, bet ten kol kas nieko nedarėm. Ateityje tvarkysimės, mums reikia vietos, pavyzdžiui, rankdarbiams eksponuoti“, – pasakojo A. Bražiūnienė.

O mostelėjusi pro langą pridūrė: „Apsižvalgėm, matėm šiek tiek žemės prie pastato. Klombos gėlėms yra. Dirbsim, sodinsim, gražinsim. Nes mes negalime be veiklos – judėjimas artritu sergantiems žmonėms yra didžiausia laimė. Gal kokia vasaros terasa atsiras. Kol kas niekas neaišku, nes sniego kalnai stūkso. O pavasarį viskas pasimatys.“

Ne visi tilpo

21-erius metus klubui pirmininkaujanti pašnekovė juokėsi, kad naujose patalpose jau du kartus šventė įkurtuves ir atskleidė, kad bus – trečias: „Kalbant apie plotą, ši vieta yra kiek mažesnė už turėtas patalpas. Prie stalo telpa tik 27 žmonės. Deja, visų norinčių vienu metu sutalpinti nepavyko, tad pirma rinkosi dainininkai, buvo – sportuojantieji. Laukiam visų – kuo daugiau, tuo geriau.“