Išmokti gyventi su depresija – ar tai reiškia, kad depresija neįveikiama? (0)

Viltis visuomet skatina eiti į priekį, kad ir kokia aklina tamsa būtų. Tikiu, kad didžiausi stebuklai įvyksta akistatoje su bejėgiškiausia neviltimi. Norint pajusti stebuklą, reikia pasiekti tamsos dugną. Kam? Kad galėtume atsispirti ir pradėti kilti, nes iki tol tik krentame.

Kiekvieno Tamsa yra skirtinga: vieniems skauda dėl neteisybės santykiuose, kitiems dėl išsiskyrimo ar netekties, tretiems – dėl praeities įvykių ir t.t.

Aš Tamsa vadinu visa tai, ką galime apgaubti po depresijos apsiaustu. Įdomu tai, kad depresyvios nuotaikos tokios klastingos, jog į save įtraukia nejučia, palaipsniui ir kartais žmogus net nepajaučia, kai dienos, žmonės, pokalbiai, maistas tampa pilkai vienodi. Visas pasaulis tampa pilkas, o vėliau pilkuma tamsėja, vis tirštėja, kol negatyvo galvoje, jausmuose, kūne pasidaro tiek daug, kad jį būna net sunku įvardinti.

Išgirdau komentarą, kad kalbėti apie tai, jog reikia mokintis gyventi su depresija, nesuteikia vilties. Toks požiūris sako, lyg nėra išeities pasveikti nuo depresijos.

Jei mes mokinamės gyventi sveikai, jei mokinamės gyventi sąmoningai, jei mokinamės gyventi susirgę debetu ar onkologine liga, kas mus stabdo nuo mokinimosi gyventi su depresija? Atsakymas – stigma. Mes patys būdami XXI a. visuomenės dalimi, kuri suvartoja daugiausia antidepresantų, stigmatizuojame faktą, kad mūsų aplinka arba patys susiduriame su šia liga. Nors apie depresiją tikrai plačiai ir garsiai kalbama viešumoje, bet kol pasikeis šios ligos ar jos simptomų priėmimas mūsų artimiausioje aplinkoje, dar turės būti daug daugiau pokalbių ir informacijos šia tema.

Taigi išmokti gyventi su depresija, pirmiausia yra priimti, tai, kad ši liga ar jos simptomai gali būti apie mane arba mano aplinką. Ir tai pirmas žingsnis link išmintingo santykio su savimi.

Antras svarbus momentas, išmokti gyventi su depresija, yra apie tai, kad kartą susirgus arba turint vis pasikartojančius depresyvius epizodus ir juos įveikus, ta patirtis lieka visam gyvenimui. Patirtis mus praturtina ir brandina. Tačiau depresiją aš palyginu su priklausomybe. Jei kartą buvai nuo kažko priklausomas, visą gyvenimą liksi su ta patirtimi. Ir tokiu atveju, verta pasvarstyti, kaip keisti savo įpročius ir gyvenimo būdą, kad jis taptų nepalankus depresijai pasikartoti. Todėl stiprinti santykį su savimi, su kitais ir pasauliu yra efektyviausias antidepresantas. Bet jį gali pasigaminti tik pats kasdien dirbdamas su savimi. Pirmiausia reikia to mokytis, išmokti gyventi su ta savo tamsiąja dalimi, kurią galbūt kažkada įveikei, bet žinai, kad ji vis dar tūno tavyje. Ir tuo pačiu išmokti gyventi su savo šviesiąja dalimi, ją vis profesionaliai ir tikslingai stiprinti.

Trečia, išmokti gyventi su depresija – išmintingo gyvenimo kelionės dalis, kurioje nebėgame ir nevengiame sunkumų, bet išmokstame su jais susitvarkyti ir juos įveikti gyvendami. Tai suteikia daug vilties, šviesos ir tikėjimo, kad esame patys atsakingi už savo sveikatą ir geresnę savijautą.

Tikėkite, kiekvienas iš mūsų, esame stipresni už klastingąją depresiją ir galime išmokti profesionaliai sau padėti.

Inga Juodkūnė | atspirtiestaskas.lt

Psichologė, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) trenerė