Išskirtiniai gabumai: Kalėdinei V. Abariaus eglei – 44-eri ir auga ji vazone (0)

Šventėms puošti gyvą eglę nusprendę žmonės neretai svarsto, kurį variantą – kirstinę ar augančią vazone – rinktis, kad Kalėdų puošmena išsilaikytų graži ir gyvybinga visų švenčių metu. Neretai tie, kurie išsirenka vazone augančią eglę tikisi, jog ši sulauks pavasario ir bus galima ją pasisodinti šalia namų ar sodyboje. Deja, neretai tenka nusivilti, nes net ir vazone esanti eglė vos „iškenčia“ šventes, o po jų visai nubyra. Visgi rokiškėnas Vytautas Abaris įminė ilgaamžiškumo mįslę.

44 metai vazone

V. Abarių dauguma pažįsta kaip „kartais paeiliuojantį poetą“. Tačiau prieš pat Kalėdas paaiškėjo, kad vyras – dar ir stebukladarys, sugebėjęs eglę vazone išlaikyti ne tik per šventes, bet ištisus 44-erius metus.

„Beveik pusė amžiaus – jau šis tas. Šiemet suėjo 44-eri metai, kai žaliaskarė auga pas mane. Ją jau galima vadinti bonzu. Kasmet viršūnėje sumezga po 6-8 kankorėžius, reiškia – nemerdi“, – didžiuojasi pašnekovas.

Vyras sakė anuomet nusipirkęs mažą sidabrinės eglės sodinuką ir nusprendęs jį pasodinti vazone būtent dėl to, kad galėtų kasmet namuose per šventes puošti tą pačią eglę: „Kai tik nusipirkau, pasisodinau į vazoną ir su ja augo vaikai, paskui – anūkai. Nebeatsimenu nei kiek mokėjau, nei kur – urėdijoje ar medelyne – pirkau. Kol buvo maža, kol pakeldavau, prieš šventes su visu vazonu įnešdavau į kambarį. Paskui vazonas pasidarė mažas, persodinau į didesnį ir jau nebepakėliau“.

Iškeldino nuo stogo

Šiuo metu V. Abariaus eglė auga priešais namą esančiame apie 65x65 cm pločio vazone, padarytame iš metalo ir siekia apie 4 metrus nuo vazono. Anot pašnekovo, metalinis vazonas – vienintelis tinkamas pasirinkimas, nes medinis per keletą metų supūtų, o molinis gali suskilti nuo šalčio ar sudužti dėl kitų priežasčių.

Paties šeimininko pagamintame vazone kieme eglė auga nuo 1990-ųjų, o iki tol puošė šeimos namo stogą: „Buvau priverstas aš ją „iškeldinti“ iš ten, o kadangi jau buvo sunki, samdžiau kraną, kad nukeltų. Labai nuoširdžiai jos atsiprašiau, bet taip reikėjo. Pasodinau priešais namą vazone, kuris padarytas jau su perspektyva į ateitį... Pastatyta ji po lietvamzdžiu, tad lietus ją visada pavilgo, o kai vasarą ilgesnį laiką nelyja, kas savaitę palaistau. Kitaip vazone ji tikrai išdžiūtų ir numirtų. Kartais užpilu saujele trąšų“.

Vis tik vyras neslėpė, kad nors 44-erius metus auginasi Kalėdų eglę, namuose per šiuos metus būdavo puošiamos ir kirstinės. To išvengti nepavyko, nes eglei ūgtelėjus, o vazonui pasunkėjus, transportavimas į namus ir iš jų tapo per daug sudėtingas.  

V. Abariaus patarimas

Tad V. Abariaus pasiteiravome, kokiomis priemonėmis pasiekti tokio stulbinančio rezultato tiems, kurie įsigyja eglę vazone ir tikisi ją išsaugoti iki kitų ar dar kitų metų?

„Geriausias yra nusipirkti eglės sodinuką, patiems pasodinti vazone ir ją auginti, prižiūrėti, puoselėti. Kai mano eglė dar keliaudavo iš lauko į kambarį, visada ją tam paruošdavau: iš anksto kuriam laikui įnešdavau pastogėn prie garažo, kad šiek tiek aklimatizuotųsi, atitirptų ir nebūtų tokio didelio streso tiesiai iš lauko patekus į kambarį. Išnešant po švenčių darydavau lygiai taip pat. Kad vazonas neprišaltų prie žemės, po juo patiesdavau plastmasės. Kol to nesugalvojau, atėjus laikui neatplėšdavau prišalusio. O kambaryje ji būdavo dvi savaites: nuo Kūčių iki Trijų Karalių. Daugiau nelaikydavau, nes eglė gali išdžiūti – kambarys yra kambarys. Per tą laiką, aišku, palaistydavau. Šventės praeina, nupuoši ir išneši ją vėl į lauką. Taip visą savo amželį ji ir auga vazone. Daug kas klausia manęs, kaip ji neiššąla, juk tik apie pusė kubo žemių vazone – toks sluoksnis peršąla ir žemė tampa kieta kaip geležis. Bet eglė tvarkingai laikosi – taip mūsų abiejų susitarta“, – šypteli pašnekovas.

Išskirtinė eglę auginantis rokiškėnas sakė, kad jos priežiūra niekuo nesiskiria nuo bet kokio augalo, augančio vazone. Svarbu prisiminti, kad ir eglę, kaip gėlę, atėjus laikui reikia persodinti į didesnį vazoną.