Kaip priversti vaiką skaityti? (0)

„Formuluodami klausimą „Kaip priversti…„, tėvai iškart daro klaidą. Priversti skaityti nesusidomėjus neįmanoma – kaip neįmanoma priversti vaiko žaisti neįdomų žaidimą„, – sako psichologė, pedagogė, lektorė Ana Zufman.

„Niekada nesakykite vaikams, kad skaityti „sunku, bet reikia“, verčiau pasiūlykite vaikui išties įdomią knygą, – pataria psichologė. – Jeigu versite atžalas skaityti mosuodami pagaliu, jie pamirš skaitymą iškart, kai tik neteksite galimybės jų kontroliuoti.“

Vienintelė išeitis – išmokyti vaiką pamėgti knygas, o tai, pasak specialistės, yra visiškai mamų ir tėčių rankose.

Kokia iš to nauda?

Ar apskritai bereikia šiandien raginti vaikus skaityti knygas? Juk egzistuoja begalė kitų, alternatyvių, būdų gauti informacijos…

„Šiandien kaip niekad žmogui reikalingas skaitymas. Jis dar reikalingesnis nei prieš šimtmetį. Ir jokios informacinės technologijos jo negali pakeisti“, – teigia A. Zufman.

Pasak psichologės, be daugybės funkcijų, kurias atlieka skaitymas, viena svarbiausių yra pažintinė. „Per knygą prieš vaiko akis atsiveria pasaulis, apie kurį jis dar beveik nieko nežino. Knyga praplečia pažinimo ribas. Knyga leidžia „pamatyti“, išgyventi tai, ko vaikas galbūt niekada neišvys ir nepatirs.“

Knygos ne tik praplečia akiratį, – jos ugdo. „Jos padeda vaikui suprasti, kaip būti tarp žmonių, kokios yra bendravimo, sugyvenimo taisyklės. Gera knyga netgi padeda tėvams vaikui paaiškinti dalykus, kuriuos patiems sunku suformuluoti“, – atkreipia dėmesį A. Zufman. Dažnai būtent pavyzdžiai iš knygų padeda vaikui išmokti elgesio taisyklių, kurių jis nenori priimti iš tėvų lūpų.

Skaitydamas knygas, vaikas išmoksta gražios, literatūrinės kalbos. Jis mokosi ne tik rašyti, bet ir mąstyti taisyklingai. Kiekviena perskaityta knyga praturtina žmogaus žodyną, o šiuolaikiniame pasaulyje gebėjimas sklandžiai reikšti mintis gali padėti arba pakenkti karjerai.

„Skaitant knygas, regimoji atmintis fiksuoja žodžių vaizdus. Rašant tekstą, šie vaizdai iškyla galvoje savaime, ir žmogus rašo taisyklingai; popieriuje jis iškart pastebi padarytas klaidas. Tokiam žmogui nebūtina kalti rašybos taisyklių – jis rašo be klaidų tarsi savaime“, – sako psichologė.

Ar gali pažintinę ir auklėjamąją funkcijas atlikti internetas bei televizija? Pasak psichologės, iš dalies gali. Ar gali ji visiškai pakeisti knygas? „Jokiu būdu. Net jeigu įsivaizduosime idealią televiziją ir interneto erdvę, kurioje vien tik naudinga bei prasminga vaikui informacija (geros kokybės filmai, mokslo populiarinimo laidos etc.), tai nepakeis bibliotekos. Todėl, kad dažna vaizdų kaita, nuolatinis garsinis fonas nuvargina smegenis ir apsunkina informacijos suvokimą. Be to, knyga suteikia daug erdvės žmogaus vaizduotei, ji skatina suprasti ir įprasminti tai, kas skaitoma.“

Pasak A. Zufman, informacija, kuri gaunama iš knygų, artima empiriniam žmogaus patyrimui, nes skaitantysis turi savarankiškai suvokti tekstą, išskirti, kas jame svarbiausia, atskirti esmę nuo antraeilių dalykų. „Informacija iš ekrano ateina jau galutinai paruošta, ji nereikalauja žmogaus sąmonės resursų, neskatina jo fantazijos, intuicijos, ji nelavina pažintinių smegenų funkcijų.“ Kitaip tariant, tokia informacija pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.

Visam gyvenimui

Augindami atžalas, tėvai stengiasi išmokyti jas ne tik vaikščioti ir kalbėti, rašyti, skaityti, orientuotis kasdienėse situacijose, – jiems dar reikia perduoti ir savo pasaulėjautą bei gyvenimiškąją patirtį.

„Vaikystėje įskiepyta meilė knygoms lydi žmogų visą gyvenimą. Ir laikas, skirtas skaityti, – neabejotinai vertinga investicija, – teigia psichologė. – Knyga moko žmogų vadovautis aukštomis kategorijomis, adekvačiai vertinti situacijas ir savo vaidmenį pasaulyje. Knyga moko mąstyti, analizuoti ir priimti sprendimus. Ji formuoja savitą, unikalią pasaulėžiūrą.“

Tačiau nepakanka vien gerų tėvų norų ir įtikinėjimų. Kad vaikas skaitytų, pirmiausiai jis turi matyti pavyzdį. „Jeigu atžalos mato knygas artimų žmonių rankose, – anksčiau ar vėliau susidomės jomis be jokių raginimų„, – mano psichologė.

3 patarimai

1. Nuo pat mažumės skaitykite vaikui knygeles. Nesiliaukite to daryti ir kai vaikas išmoks skaityti savarankiškai. Bendri skaitymai šeimoje – tai nepaprastai vertinga veikla, suartinanti šeimos narius.

Skaityti vaikui knygą – tai ne tik tėvų pareiga, bet ir unikalus bendravimo būdas, kuriam nėra kito pakaitalo.

2. Vaikui paaugus, knygos turi būti kruopščiai atrenkamos, atsižvelgiant į jo interesus ir gebėjimus. Tai nereiškia, kad knyga turi būti labai lengva ir paprasta.

Knygos sudėtingumas turi truputį viršyti vaiko „lygį“ – tuomet ji stimuliuos jo raidą.

3. Prieš siūlydami vaikui kurią nors knygą, būtinai ją perskaitykite patys. Būkite pasirengę įvairiems klausimams ir aptarimui. Jeigu vaikas dega noru papasakoti įspūdžius – būtinai raskite laiko ir jėgų jį išklausyti.

Jeigu vaikas nenori aptarinėti ką perskaitęs, – neverskite to daryti.

Vaiva VAIDILAITĖ