Kas gresia, jei savo kieme užkursite rudeninį laužą? (2)

Vyresnė karta dar puikiai pamena aitrų, akis ir gerklę graužiantį „generalinės tvarkos“ dūmų kvapą soduose dažniausiai ankstyvą pavasarį ar rudenį, kuomet į laužus keliaudavo viskas, kas nereikalinga: nuo nupjautos žolės, nukritusių lapų, senų daržovių, nugenėtų šakų iki nebereikalingų buities ar statybų atliekų, o kartais net padangų. Kiti įsigudrindavo vėliau ant to paties „atliekų laužo“ ir kokį kepsnį išsikepti pabaigtuvėms.

Šiandien sodo atliekų deginimas yra teisiškai reglamentuotas, griežtai laikantis aplinkosaugosreikalavimų, o pažeidėjams gresia baudos iki kelių šimtų eurų.

Sodininko patirtis: tvarkant sodus, svarbu kaimyniškumas

Šalia Vilniaus sodą turintis Jaunius kartu su žmona sodininkauja jau kone tris dešimtis metų. Anuomet sodą įsigijo, kad galėtų, pasak jų, „iš savos uogos uogienę vaikams išvirti, ekologišką morką, bulvę nusikasti“. Sode būdavo „parduoti“ visi pavasario, vasaros ir rudens savaitgaliai – kapstantis, ravint, tvarkant, grėbstant, nes sodas – kaip gyvas organizmas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Šiandien jų sode lysvių gerokai sumažėjo („tik salotoms ir krapams“), stovi nedidukas šiltnamis, išsiplėtė vejos plotas, ant jos bumbsi obuoliai anūkams. „Požiūris ar poreikiai su metais pasikeitė. Juk dabar į sodą, ypač vasarą, visi ne dirbti, o ilsėtis lekia, mėsytės išsikepti, prie tikros ugnies pasėdėti. Nors darbo ir dabar yra: žolė pati nenusipjauna, lapai nesusigrėbia, šakos nenusigenėja... Bet čia jau toks aktyvus poilsis išeina, kai žinai kaip – ilgai netrunki“, – sako Jaunius.

Bioskaidžias sodo atliekas (daržovių stiebus, lapus, virkščias, šaknis, nupjautą žolę, piktžoles, vaismedžių ir krūmų lapus) Jaunius krauna į kompostavimo dėžes sodo gale, nulūžusias ar nugenėtas šakas, medžių šaknis – atideda sudeginti. Vėliau pelenus išbarsto dirbamoje žemėje – tvirtina, kad tai puiki organinė trąša. Kitas atliekas, draudžiamas deginti ar netinkamas kompostuoti išveža į tam skirtas atliekų surinkimo aikšteles. Paklaustas, ar nekyla pagunda nevargti ir viską versti į laužą, sodininkas tvirtina besilaikantis aplinkosaugos reikalavimų. Ne dėl baudų. Pirmiausia, dėl savęs ir pavyzdžio jaunajai kartai. Beje, sodų bendrijos nariai yra sutarę, kokiomis dienomis degins galimas sodo atliekas, tad pasipiktinimo dėl dūmų irgi nebūna. Pasak Jauniaus, svarbiausia kaimyniškumas, bendruomeniškumas ir kiekvieno sąmoningumas. „Tada žydės ne tik sodai, bet ir Lietuva“, – užtikrintas jis.

Skundų pagausėja pavasarį ir per sausrą

Vis dėlto, ne visur viskas klojasi taip sklandžiai. Dažnai deginantieji sodo atliekas mano nekeliantys niekam pavojaus. Deja, praktika rodo visai kitą situaciją. Pakilus stipresniam vėjui net nuo mažo laužo (sausos sugrėbtos žolės, nukritusių medžių lapų ar daržo atliekų) akimirksniu gali įsiliepsnoti gaisras, o su juo – ir itin skaudžios pasekmės.

Pasak Aplinkos apsaugos departamento prie LR Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos Brigitos Gudonės, pažeidimų, susijusių su sodo atliekų deginimu, dažnumas labiausiai priklauso nuo metų laiko ir oro sąlygų. Šiltuoju metų laiku sodo atliekos deginamos dažniau, o lietingais periodais tokių pažeidimų būna mažiau. Sodo atliekų deginimo atvejai dažniausiai nustatomi balandžio–rugsėjo mėnesiais, kai žmonės tvarko sodo atliekas. Pasak pašnekovės, šiemet buvo ankstyvas pavasaris, todėl jau balandžio mėnesį buvo gauti net 154 skundai dėl atliekų deginimo.

Bet ko savo sode nedeginsite

Dar 1999 metais LR aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos reikalavimus lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis (2016 m. patvirtinta nauja įsakymo redakcija). Šiuo įsakymu numatyta, kad apskritai laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose. Leidžiama deginti tik kai deginama mediena ar medienos anglis. Augalinių liekanų negalima deginti miestų ar miestelių teritorijose.Taip pat svarbu kepsnines, ugniakurus, rūkyklas ar panašius kilnojamus įrenginius maistui gaminti lauko sąlygomis naudojantis atvira ugnimi pastatyti taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta esantys medžiai ar krūmai ir laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių. Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Draudžiama kartu ar atskirai su augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas. Deginimas turi būti nuolat stebimas. Jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Dviejų zuikių nušauti nepavyks

Šiandien į praeitį keliauja ydinga praktika „nušauti du zuikius“, kai užkūrus laužą iš pradžių šiukšlės sudeginamos, o vėliau čirška ir kepsnys. Griliuose, šašlykinėse, ugniakuruose, rūkyklose ir panašiuose įrenginiuose leidžiama deginti tik medieną ir medžio anglį. Ši įstatymo nuostata reikalinga, kad, prisidengus mėsos kepimu, nebūtų deginamos bet kokios šiukšlės. Beje, neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.) mediena taip pat yra tinkamas kuras laužui ar kitokiam ugniakurui.

Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.

Svarbu apsaugoti ir smulkiąją fauną

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet sukrovus laužą sode jis uždegamas ne iš karto, o praėjus kuriam laikui. Štai, pavyzdžiui, vieną savaitgalį sodininkas sukrovė šakas į krūvą ir paliko, nes po savaitės kitos planuoja sulaukti svečių, kuomet jau bus galima ir prie laužo pasėdėti. Arba tiesiog nespėjo tą pačią dieną sudeginti. Tokiu atveju svarbu žinoti, kad draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jeigu į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo. „Tokiu reikalavimu siekiama išvengti smulkiosios gyvūnijos žūties, nes dažnai senose šakų krūvose priebėgą randa įvairūs smulkūs stuburiniai – žebenkštys, ežiai, varlės ar lizdus susisukę žvirbliniai paukščiai. Uždegus tokias krūvas dauguma jų žūva liepsnose“, – įspėja B. Gudonė.

Ką sodų bendrija pasakys?

Ar sodų bendrija turėtų ar privalėtų prisiimti atsakomybę už aplinkosaugos reikalavimų nepaisantį sodo savininką? Pasak teisininkės B. Gudonės, galiojantys teisės aktai už atliekų deginimą ar kitokį sodo atliekų tvarkymą pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus atsakomybę numato tik asmeniui, atliekančiam neteisėtus veiksmus, o ne sodo bendrijai. Vis dėlto, galima pasidžiaugti, kad sodų bendrijos bendruomenės atstovai noriai dalijasi informacija apie teisės aktus, atsakomybę, teikia rekomendacijas savo nariams įvairiais, įskaitant ir aplinkosaugos klausimais. Primenama, kad žaliąsias atliekas sodininkai gali vežti į žaliųjų atliekų aikšteles. Kur rasti arčiausią aikštelę ir jos darbo laiką galima sužinoti savo regiono atliekų tvarkymo centro tinklalapyje. Turintieji sodus bendrijose (kaip ir individualiuose namuose gyvenantys asmenys) jau ne pirmus metus gali naudotis galimybe nemokamai gauti kompostavimo dėžę. Šiuolaikiški konteineriai yra ne tik puikus sprendimas deramai pasirūpinti bioskaidžiomis atliekomis, bet ir pasigaminti kokybiško komposto savo reikmėms. 

Pažeidėjams – baudos

Atsakomybė už aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymą lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Žinotina, kad sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Vietoj draudimo – galimybė kurenti

Laužų kūrenimas dažnai yra mėgstama pramoga ilsintis gamtoje, leidžiant laiką su bičiuliais ar šeima. Akivaizdu, kad žmonių elgesys turėtų būti keičiamas ne vien draudimas, o pasiūlant realias protingas alternatyvas. Laužai galėtų būti kūrenami tam skirtose vietose, todėl rekomenduojama savivaldybėms, saugomų teritorijų direkcijoms, miškų urėdijoms įvertinus poreikį jų administruojamose teritorijose iškylautojams įrengti reikiamą skaičių vietų, kur jie galėtų susikurti ugnį. Daugelio šalių parkai ar kitos žaliosios zonos turi vietas, kur įrengta dešimtys laužaviečių ir ugniakurų, organizuojama prekyba malkų ryšulėliais, yra geriamojo vandens čiaupas. Tai ypač aktualu didžiųjų miestų gyventojams, besiilgintiems gamtos ir jos teikiamo poilsio malonumų.

Aplinkai palankesnis būdas kompostavimas

Deginant žaliąsias atliekas į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą skatinančios CO2 dujos bei didinama oro tarša. Todėl atkreipiame dėmesį, kad atliekų perdirbimas (pvz, kompostavimas) yra daug aukštenį prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas nei atliekų deginimas, todėl soduose susidarančias žaliąsias atliekas skatiname tvarkyti atsakingai ir jas individualiai komposti ar pristatatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Kompostavimas leidžia ne tik saugiai tvarkyti žaliąsias atliekas, bet ir pasigaminti vertingų maistinių medžiagų turinčių trąšų, kurios padeda pagerinti dirvožemio struktūrą ir palaikyti drėgmės lygį jame. Kompostas gali būti panaudojamas labai įvairiai ir ne tik daržininkystėje. Kompostas gali būti puiki trąša kambarinėms vazoninėms gėlėms, taip pat pagerinti dirvos struktūrą gėlynuose ar pakabinamuose vazonuose lauke. Kompostas taip pat gali būti naudojamas aplink medžius bei pievelei prie namų tręšti. Jei nėra galimybės kompostuoti patiems, žaliąsias atliekas galima tvarkyti vadovaujantis „geros kaimynystės“ principu – atiduoti jas kitiems asmenims, turintiems kompostavimo dėžes. Pastaruoju metu, gyventojams buvo galimybė nemokamai gauti kompostavimo dėžes. Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, įgyvendinant 2007-2013 m. ES finansuojamus projektus, Lietuvoje buvo įsigytos ir privačių namų savininkams išdalinta 210376 kompostavimo konteinerių. Kai kurios savivaldybės/regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikė naujas paraiškas ES finansavimui (2014–2020 metų finansavimo periodas) kompostavimo dėžėms gauti.