LGBT eitynėse- ir rokiškėnų pora (24)

Du jauni rokiškėnai žada žygiuoti „Baltic Pride“ eitynėse birželio 8-ąją Vilniuje. Jie sutiko papasakoti „Rokiškio Sirenai“ savo istoriją su sąlyga, kad pakeisime jų vardus ir neatskleisime kitų detalių, pagal kurias galima būtų juos atpažinti. Vaikinai neslepia: ne dėl savęs bijo: tiesiog nenori, kad mūsų rajone gyvenantys jų artimieji iš aplinkinių sulauktų nepatogių klausimų bangos.

Kodėl dalyvaus eitynėse?

Pašnekovai neslepia: jie nori, kad požiūris į netradicinės seksualinės orientacijos žmones keistųsi. Jų abiejų istorijos paprastos ir labai panašios: savajame rajone jie buvo ir yra „kitokie“. Kaip patys sako, šiek tiek „prie meno“. Už tai sulaukdavo ir bendraamžių pašaipų, ir nemalonių epitetų, kuriais žargonu apibūdina netradicinės orientacijos žmones.

Kaip abu sakė, bandė bendrauti ir su panelėmis. Tačiau greitai suprato, kad jos gali būti tik ir tiesiog šaunios draugės. Abiems buvo sunku suprasti, kas su jais „ne taip“. Prasitarti kam nors apie savo dvejones nedrįso: mūsų rajonas mažas, ir neatsargus žodis būtų pritraukęs nereikalingų apkalbų, nuo kurių kentėtų artimieji. Ką jau bekalbėti apie draugo paiešką: šis dalykas, kaip mano pašnekovai, savame rajone yra tiesiog tabu.

Kaip sakė vaikinai, apie tai, kad jie pora, žino tik pats artimiausias žmonių ratas: šeimų nariai, keli draugai. O visi kiti tegul mano, kad jiedu – tiesiog geri bičiuliai.

Susipažino internetu

Vienas iš jaunuolių, pavadinkime jį tiesiog Matu, apie savo netradicinę orientaciją pačiam sau išdrįso prisipažinti tik išvykęs į vieną didmiesčių studijuoti. Kadangi neteko gyventi studentų bendrabutyje, o nuomavosi butą, tai jam davė reikalingą privatumą. Tada Matas ėmė naršyti tam tikruose forumuose, lankytis ten, kur renkasi netradicinės orientacijos žmonės.

Jo draugas, vadinkime jį Gyčiu, irgi apie savo netradicinę orientaciją sau prisipažino gyvendamas didmiestyje. Beje, kitame nei Matas. Toli nuo smalsių akių ir aštrių liežuvių.

Kaip pasakoja abudu, susipažino internetu. Susidomėjimą vienas kitu lėmė bendri pomėgiai. Kadangi pažadėjome užtikrinti pašnekovų anonimiškumą, drįsome užduoti aštrų ir atvirą klausimą: ar tik meilės reikalai sieja šiuos du žmones. „Žmonės klaidingai galvoja, kad mums tik viena galvoje. Iki tol, kol tapome pora, nemažai bendravome ir gyvai, ir internetu. Norėjome geriau pažinti vienas kitą, suprasti, kas mus sieja. Nes kaip ir heteroseksualūs žmonės, taip ir mes suprantame, kad ilgalaikių santykių pagrindas yra tikrai ne lovos reikalai“, – atvirai sako jie. Vaikinai neslepia: nepropaguoja palaido gyvenimo būdo, yra ištikimi vienas kitam. „Kaip ir visos normalios poros. Juk niekas vyro ir žmonos neklausia, ar jie pas kitus nelaksto. Kodėl mes turėtume tą daryti?“ – retoriškai klausė Matas.

Pora paiso privatumo, todėl su kitais netradicinės orientacijos žmonėmis bendrauja tik tam tikruose renginiuose.

Ginčytinais klausimais nuomonės neturi

Kaip juokauja pašnekovai, savame krašte pranašu nebūsi. Nors abu dirba gerai žinomose Rokiškio rajono organizacijose, vis dažniau pagalvoja, kad savo gyvenimą jie mieliau sietų su užsieniu. Kodėl? „Visai ne todėl, kad eidami Rokiškio gatvėmis bijotume gauti per nosį. Nemanome, kad kažkas imtųsi fizinio susidorojimo priemonių. Tiesiog kaip ir daugelis žmonių, pagalvojame, ar ne geriau gyventi ten, kur turėtume daugiau perspektyvų“, – sako Matas ir Gytis.

Užsienyje, jie, be abejo jaučiasi laisviau. Tad nenuostabu, kad savo atostogas jie leidžia svečiose šalyse.

Tačiau ir mūsų šalyje požiūris į netradicinės seksualinės orientacijos žmones kinta. Netgi artimieji, sužinoję tiesą apie judviejų orientaciją, nevijo su šluotomis iš namų. Susigyveno su ta mintimi. „Tiesiog jie mato, kad esame laimingi. Ir tiek“, – prisipažino Gytis. Tiesa, jie nenorėtų, kad jų artimiesiems tektų atsakinėti į nemalonius klausimus, gatvėje stebėti kreivus žvilgsnius.

Paklausti, ką mano apie gėjų santuokas, galimybę įsivaikinti, pašnekovai šypsosi. Tuoktis jie dar neketina. „Šeima – tai ne šiaip sau graži vestuvių ceremonija. Tai supratimas, kad su žmogumi praleisi visą gyvenimą. Tam reikia subręsti“, – mano Matas. Gytis jam pritarė: tam jiedu dar tiesiog per jauni. Be to, ir esamas gyvenimas juos tenkina.

Dėl vaikų jie taip pat neapsisprendę. Kaip patys sako, kai pajus norą susilaukti biologinių vaikų ar įsivaikinti, tuomet ir galvos apie tai. O dabar dar patiems reikia atsistoti ant kojų: pakeliauti, susitaupyti lėšų būstui, Gytis galvoja apie savo verslą.