Pavasarinė „Maisto banko“ akcija ir vėl parodė rokiškėnų dosnumą (0)

Savaitgalį Lietuvoje vykusi pavasarinė, 36-oji „Maisto banko“ akcija vėl subūrė geradarius: trijuose prekybos centruose aukų maisto produktais laukę savanoriai džiaugėsi rokiškėnų dosnumu.

Trys „taškai“

Šį kartą „Maisto banko“ akcijoje dalyvavo tik dvi rajono organizacijos: paramą savo globojamiems žmonėms, tradiciškai – prekybos centre „Maxima“, rinko Rokiškio dekanato „Caritas“ ir VšĮ „Jautri širdis“, kurios atstovai geradarių laukė prekybos centruose „Iki“ ir „Lidl“.

Visoje Lietuvoje prie pavasarinės akcijos prisijungė 256 nevyriausybinės organizacijos, o „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių.

Kaip visuomet, akcijos organizatoriai kvietė aukoti ilgiau negendančio maisto: kruopų, makaronų, miltų, cukraus, arbatos, dribsnių, džiovintų vaisių, riešutų, sausainių bei higienos prekių. Visgi, šiemet buvo išskirtas vienas produktas – aliejus.

Išgirdo prašymą

Apibendrindama dvi dienas vykusią akciją, Rokiškio dekanato „Carito“ vadovė Dangira Šatienė džiaugėsi, kad rokiškėnai išlieka jautrūs ir dėmesingi vargstančiųjų nepritekliui: „Lyginant rudeninę ir šią akciją, žmonės aukojo apylygiai. Iš viso pririnkom 45-48 dėžes įvairių, ilgo galiojimo maisto produktų: makaronų, kruopų, miltų, higienos priemonių. Labai džiugino, kad aukojantieji tikrai išgirdo akcijos organizatorių kvietimą ir šiais metais labai aktyviai į mūsų krepšelį dėjo aliejų. Iš karto supratom, kad žmonės informaciją skaitė ar matė per televiziją, kad atkreipė dėmesį ir prisiminė“.

Pašnekovė dėkojo miestelėnams už gerumą, dosnumą ir supratimą bei džiaugėsi matytais gražiais pavyzdžiais.

„Labai gražiai jauni tėveliai mokė mažus vaikus gerumo – nešti ir dėti maistą į mūsų krepšį. Lygiai taip pat jaunuoliai, prisipirkę traškučių, bet prieina ir įdeda makaronų. Atrodo, jiems neturėtų rūpėti, bet pasirodo, mes klystam – rūpi“, – džiaugėsi D. Šatienė.

Teiravosi konkretaus poreikio

Anot D. Šatienės, ši akcija išsiskyrė ir tuo, jog savanoriai ne iš vieno produktus aukoti panorusio rokiškėno išdirgo klausimą: „Ko reikia labiau?“ ir toks miestelėnų požiūris džiugino labiausiai.

„Žmonės aukojo ne tik išvardintus produktus. Kiekvienais metais girdėdavom šį klausimą, bet šį kartą jo sulaukėme itin daug kartų. Gera, kad rokiškėnai nori aukoti tikslingai, atsižvelgia į poreikį. O tokiu atveju galima atnešti ir prieskonių, paprastų pipirų, kad ne tik sausi makaronai būtų“, – šyptelėjo pašnekovė.

Anot „Carito“ vadovės, rokiškėnai vargstantiems dovanojo ir dešros, sausainių, mandarinų. Juos, pasak pašnekovės, savanoriai vargstantiems atiduos greičiau, tuo tarpu kiti produktai bus išdalinti jau po šv. Velykų.

Dalina apylygiai

D. Šatienė skaičiavo, kad mieste yra apie 30 asmenų, kuriais „Carito“ savanoriai rūpinasi: „Per rajoną susidaro apie 300 žmonių. Visiems stengiamės suruošti panašius maisto paketus, bet, žinoma, jie nėra identiški: jei šeimoje yra vaikų, tai pridedame sausų pusryčiu, kondensuoto pieno ar kažko, ko sulaukiame saldesnio. Aišku, ir senjorai nori tokių gardumynų, tikrai įdedam, jei tik turim daugiau“.

Mato gerus pavyzdžius

VšĮ „Jautri širdis“ vadovė Irma Rutkauskienė taip pat džiaugėsi aukojusiųjų dosnumu: „Pernai akcijoje dalyvavome pirmą kartą, tad bazavomės vienoje parduotuvėje. Tikrai surinkome nemažai produktų, bet šiais metais buvome dviejose, tad gausesnis ir rezultatas. Pernai metais aprūpinome apie vargingai gyvenančių 40 šeimų, šiais metais tikim, kad pavyks pagelbėti 50-čiai. Mūsų savanorių žmonės taip pat klausė, ką aktualu aukoti, tad mes paminėjom mėsos, žuvies konservus, o sulaukėme ir šokoladų, sausų pusryčių, saldainių, keleto šokoladinių kremų“.

Anot organizacijos vadovės, jei apdalinus visus žinomus sunkiai besiverčiančius asmenis produktų dar liks, jie bus išdalinti rajono seniūnijų socialiniams darbuotojams, kurie paketus perduos vargstantiems.

Žino, tad aukoja

Pasak I. Rutkauskienės, paprašyti paaukoti, žmonės jau vis rečiau išlieka pyktį ant savanorių.

„Prieš kokius 7-erius metus pati buvau savanorė ir tuomet girdėjau labai daug pykčio ir nepasitenkinimo. Dabar tokių atvejų yra labai mažai. Gal atsirado didesnis pasitikėjimas tokiomis akcijomis, jas vykdančiomis organizacijomis. Nes žmonės atėję klausia, ką pasieks mūsų surinkti produktai, sako, jog žino, kad mes perdavėme maistą kaimynei, giminaitei ar pažįstamai, tad nesustoja aukoti“, – šypsojosi direktorė.