Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos tradicija: kunigas palaimino naminius augintinius (foto+video) (1)

Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapija turi gražią tradiciją: spalio 4-ąją, minint šv. Pranciškaus Asyžiečio – gyvūnijos globėjo dieną, pakviesti tikinčiuosius ateiti su savo augintiniais, kad būtų palaiminti mažieji mūsų draugai.  Ši diena minima visame katalikiškajame pasaulyje.

Katalikiškuose kraštuose yra tradicija, kad kartą metuose, būtent šv. Pranciškaus Asyžiečio dieną, laiminami naminiai gyvūnėliai. Kai kur tądien su jais ir į bažnyčią ateiti galima. Ne išimtis ir Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapija: šv. Mišių metu buvo leidžiama būti bažnyčioje su gyvūnėliais, jei šie nedrums tikinčiųjų ramybės, netrikdys pamaldų rimties. Tokia proga pasinaudojo kačių šeimininkai: gyvūnėliai ramiai tupėjo specialiose nešyklėse ar šeimininkėms ant rankų, kol šios meldėsi.

 Šunų šeimininkai su augintiniais palaiminimo laukė už bažnyčios durų, šventoriuje. Ir patarlė „sugyvena kaip katė su šunimi“, čia negaliojo. Mat šunys prieidavo apuostyti nešyklėje šeimininko laikomas kates, tačiau šios nerodė jokios agresijos ir nešnypštė. Ramios buvo ir tos, kurios tupėjo savo šeimininkėms ant rankų. O štai šunys tarpusavyje bendravo įvairiai: dičkiai bandė žaismingai dūkti, o štai mažesnieji – didiesiems parodyti, kad pastarųjų visai nebijo ir apurgzti, ir aploti. Šeimininkai juokėsi, kad šunų pasaulyje mažieji yra patys drąsiausi. Viso rokiškėnai palaiminti atsinešė penkias kates ir atsivedė dvi dešimtis šunų. Ankstesniais metais gyvūnai buvo laiminami prie Krašto muziejaus. Anksčiau rokiškėnai atsinešdavo įvairesnių augintinių: be kačių ir šunų buvo laiminami triušeliai, jūrų kiaulytės.

Prieš pradėdamas laiminti gyvūnėlius, vikaras Dainius Matiukas paklausė kiekvieno jų vardo. Sukalbėjus maldą, kiekvienas gyvūnėlis buvo pašlakstytas švęstu vandeniu. Nors katės paprastai nekenčia vandens procedūrų, į šlakstymą jos reagavo itin ramiai. O šunys neslėpė nuostabos: iš kur čia vidury giedro vakaro ant snukučio tyška vandens lašai. Palinkėjęs, kad visiems šeimininkams gyvūnėliai neštų džiaugsmą, kunigas D. Matiukas palaimino juos ir šeimininkus.

Pranciškus Asyžietis apie 1182 m. gimė Asyžiuje, Italijoje. Pasaulis žino Pranciškų Asyžietį kaip poetą, visuomenės veikėją, gamtos mylėtoją, kuris žavėjosi žvaigždžių spindėjimu, kalnais, slėniais bei gyvūnijos grožiu. Pasak istorijos šaltinių, Pranciškus suprato gyvūnus, mokėjo paukščių kalbą, buvo prisijaukinęs vilką. Beturtis žmogus, praturtinęs pasaulį – Pranciškus Asyžietis mirė 1226 m. spalio 3 d, o spalio 4 d. buvo palaidotas Šv. Jurgio katedroje, vėliau kanonizuotas, palaikai perkelti į Šv. Pranciškaus baziliką Rojaus kalvoje, Asyžiuje. Po mirties Pranciškus Asyžietis Italijoje buvo paskelbtas šventuoju – gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtos apsaugos ir prekybininkų globėju.