Vaiko teisių reforma: Rokiškio rajone paimti 6 vaikai - stengiasi, kad grįžtų namo (0)
Dviejų kauniečių veidai jau keletą mėnesių nedingsta iš televizijos ekranų, internetinių naujienų portalų – didžiulį ažiotažą šalyje sukėlė dviejų mažamečių vaikų atėmimas iš šeimos. Kol tėvai raunasi plaukus, akys krypsta į nuo liepos pirmosios įsigaliojusią vaiko teisių reformą – nejaugi dabar už menkiausią nusižengimą vaikai bus atimami ir iš jų? Vaiko teisių specialistai teigia, jog dėl menko pliaukštelėjimo vaiko niekas neatims – toks verdiktas priimamas tik įvertinus grėsmės vaikui kriterijus.
Pagrindinis faktorius – girtuokliavimas
Kaip teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Rokiškio rajone patarėja Gitana Černiauskienė, tarnybos teritorinių padalinių vaiko teisių apsaugos specialistai iš šeimų vaikų neatiminėja. Jų tikslas – ginti vaikų teises ir imtis atitinkamų veiksmų, kurie užtikrintų geriausius vaikų interesus.
Kaip pagrindines priežastis, užtikrinančias vaikams nesaugią aplinką šeimose G. Černiauskienė įvardijo smurtą prieš vaikus, girtuokliavimą bei nusišalinimą nuo vaiko auklėjimo.
„Dažniausiai būtinybė apsaugoti vaikus yra dėl tėvų girtavimo, kuomet namuose vaikui likti yra nesaugu. Tai neblaivūs vaikų tėvai, globėjai ar kiti įstatymiškai įpareigoti vaiko atstovai, namų aplinkoje esantys neblaivūs pašaliniai asmenys,“ – dėstė G. Černiauskienė.
Tėvai stengiasi susigrąžinti vaikus
Nors po vaiko teisių apsaugos įstatymo reformos, kuri buvo priimta šių metų liepos 1 d., tėvai bijo, jog atimtų vaikų gali niekada nebepamatyti, patarėja teigė, jog instancijos stengiasi, kad į laikinąją globą iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas grįžtų pas savo biologinę šeimą.
„Labai svarbu tėvams ar kitiems įstatymiškai įpareigotiems vaiko atstovams būti geranoriškiems, bendradarbiauti tiek su vaiko teisių apsaugos specialistais, tiek su atvejo vadybininku, tiek su socialiniais darbuotojais. Tai yra: suteikti visą prašomą informaciją ir priimti siūlomą pagalbą, nes tikslas yra padėti šeimai, jog vaikui būtų saugu augti šeimoje ir būtų užtikrinti geriausi jo interesai,“ – kalbėjo Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Rokiškio rajone patarėja.
Kaip racionaliausią tėvų sprendimą G. Čeniauskienė įvardijo elementarios pagalbos priėmimą, kuomet tėvams yra siūlomas gydymas nuo priklausomybės alkoholiui, psichologo ar psichiatro konsultacijos, šeimos terapija, mediacija ar pozityvios tėvystės kursai – daugelis šių paslaugų Rokiškio rajone yra teikiamos nemokamai Rokiškyje įsikūrusiuose bendruomeniniuose šeimos namuose.
Vaiko grąžinimo klausimas – įvertinus rizikos veiksnius
„Atvejo vadybos posėdyje atliekama pagalbos plano peržiūra, kurios metu dalyvaujantys specialistai įvertina pagalbos plano įgyvendinimo efektyvumą ir šeimos galimybes savarankiškai užtikrinti vaiko teisių ir geriausių interesų įgyvendinimą. Dalyvaujant įvairių sričių specialistams, yra sprendžiamas vaiko grąžinimo į šeimą klausimas,“ – kalbėjo G. Černiauskienė.
Posėdžio metu atvejo vadybininkui ir kitiems atvejo vadybos procese dalyvaujantiems specialistams nustačius, kad rizikos veiksnių nelieka – vaiko tėvai keičia elgesį, gyvenimo būdą ir dėl to vaikui nebegresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei – Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą dėl vaiko gražinimo jo tėvams.
Situacija Rokiškio rajone – ne tragiška
Visoje Lietuvoje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 laikinoji globa nustatyta 1935 vaikams, tačiau 579 laikinosios globos baigtos grąžinus vaiką tėvams arba vienam iš tėvų.
Nuo liepos 1 d. iki lapkričio 30 d. nustatyta 820 laikinosios globos (rūpybos) atvejų, iš kurių 187 globos (rūpybos) atvejai baigti grąžinus vaiką tėvams arba vienam iš tėvų.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. Rokiškio rajone dėl smurto ir nepriežiūros iš šeimų yra paimti 6 vaikai. „Įsigaliojus vaiko teisių reformai, situacijos, kuomet vaikus šeimai susigrąžinti nėra įmanoma Rokiškio rajone nebuvo - 6 vaikams nuo liepos 1 d. Rokiškio rajono savivaldybėje nustatyta laikinoji globa, tačiau laikinoje globoje augančių vaikų tėvai stengiasi, kad vaikai grįžtų į tikruosius namus,“ – statistiškai kalbėjo G. Černiauskienė.