VšĮ „Gėris rankose“ – kaip socialinė pagalba sprendžia iššūkius regione (0)

Socialinės paslaugos dažnai asocijuojasi su biurokratiniais procesais, ilgu laukimu ir ribotu prieinamumu – ypač Lietuvos regionuose. Tačiau realybė gali būti ir kitokia. VšĮ „Gėris rankose“ teikia socialinę pagalbą gyventojams, kurie dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų yra neįgiję, praradę ar neturi gebėjimų arba galimybių savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu. Su įstaigos įkūrėja Diana Kietiene kalbamės apie tai, kaip socialinė pagalba keičia likimus, kokie iššūkiai vis dar išlieka ir kodėl, jos teigimu, „gailestingumas yra profesijos pagrindas, bet sisteminiai pokyčiai – būtinybė“. 

– Kas įkvėpė pradėti VšĮ „Gėris rankose“ iniciatyvą – ar tai buvo  jūsų asmeninė misija, ar  sprendimas tam tikroje situacijoje?

– Ši idėja brendo ilgai – man socialinis darbas jau 18 metų yra ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas. Visada norėjau dirbti su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas – nuo idėjos iki įgyvendinimo praėjo keli metai. Buvo nedrąsu, nes supratau, kad teks atsakyti ne tik už darbą, bet ir už viziją, komandą, klientų pasitikėjimą. Bet svajonė padėti ir kurti pokytį buvo būtent tas variklis, vedantis pirmyn. 

– Kokie buvo pirmieji iššūkiai, kai pradėjote veiklą? 

– Pirmiausia – visa dokumentacija. Įsteigti socialinių paslaugų įstaigą reiškia ne tik turėti idėją, bet ir pereiti sudėtingus biurokratinius procesus. Tada – darbuotojai. Rasti žmones, kurie ne tik turi kompetencijų, bet ir yra nuoširdžiai empatiški – tikras iššūkis. Trečias aspektas – žmonės, kuriems aktualios paslaugos. Jie turi ne tik žinoti apie paslaugą, bet ir ja pasitikėti. Pasitikėjimą reikia užsitarnauti, o tai užtrunka. 

– Jūsų darbo sritis labai sudėtinga. Kas Jus asmeniškai labiausiai motyvuoja šioje veikloje?

– Mane motyvuoja grįžtamasis ryšys: kai matau realų pokytį žmogaus gyvenime, kai žmogus tampa savarankiškesnis, kai sveikata gerėja ar net santykiai šeimoje stiprėja – supranti, kad darai prasmingą darbą. Tai nėra vien „paslauga“, tai yra gyvenimo kokybės atkūrimas. Mums rūpi, kad žmonės pagalbą gautų tada, kai jos reikia, tad tai lemia, kad prisitaikydami prie realių poreikių, dažnai pagalbą teikiame ir ne oficialiomis darbo valandomis. 

 – Ką konkrečiai veikia VšĮ „Gėris rankose“ ir kokioms žmonių grupėms padedate? 

– Daugiausia dirbame su vyresnio amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia, tačiau teikiame paslaugas ir vaikams su negalia. Teikiame pagalbą į namus, dienos socialinę globą, asmeninę pagalbą, socialinę priežiūrą šeimoms, taip pat laikino atokvėpio paslaugą šeimoms, kurios slaugo artimuosius. Teikiame transporto paslaugas. Skatiname savanorystę, priimame studentus praktikai – norime, kad socialinė pagalba būtų suprantama ne kaip vienkartinė parama, bet kaip tvarus procesas. 

– Kuri paslauga šiuo metu aktualiausia ir kokiam kiekiui žmonių galite padėti?

– Šiuo metu didžiausio susidomėjimo sulaukia pagalba į namus ir dienos socialinė globa. Per mėnesį turime apie 20 naujų paslaugų gavėjų. Eilių neturime – labai stengiamės padėti kuo greičiau. Visuomenė sensta, o požiūris į pagalbą iš išorės keičiasi. Žmonės ima labiau pasitikėti įstaigomis, supranta, kad pagalbą visų pirma galima gauti ir kad ji gali būti kokybiška, o ne „likimo malonė“.

– 33 darbuotojų komanda – nemažas kolektyvas. Kaip pavyko suburti tokią komandą? 

 – Nebuvo lengva. Socialinis darbas reikalauja ne tik kompetencijų, bet ir labai stipraus emocinio atsparumo. Mums pavyko suburti žmones, kurie myli savo darbą. Dalis darbuotojų atėjo išgirdę apie mus iš kolegų – tai rodo, kad kuriame ne tik paslaugą, bet ir bendruomenę, turinčią stiprias vertybes. 

– Ar buvo situacija, kuri jums pačiai parodė šio darbo reikšmę? 

– Viena situacija labai įsiminė. Pradėjome teikti paslaugas vienam darbingo amžiaus žmogui su negalia – abi kojos amputuotos, gyvenimo sąlygos labai sudėtingos, taip pat turėjo priklausomybių. Jis jautėsi „nurašytas“ visuomenėje, o tai dar labiau gilino jo prarajos duobę. Vis tik mūsų darbuotojos palaikymas, bendravimas, kantrybė padėjo jam keisti požiūrį į gyvenimą – jis pradėjo lankyti reabilitaciją, sumažino alkoholio vartojimą, pradėjo rūpintis savimi. Tai rodo, kad socialinė pagalba nėra tik „pagalba“ – tai žmogaus atstatymas. 

– Kokie iššūkiai jums patiems kyla dažniausiai? 

– Vienas didžiausių – žmogiškasis faktorius. Dirbame su skirtingais žmonėmis, skirtingomis istorijomis, nėra vieno metodo visiems. Būna, kad klientui darbuotoja tiesiog „nepatinka“, o kartais – užsimezga toks ryšys, kad bet koks pasikeitimas tampa labai jautrus. Taip pat iššūkis – rasti žmones, kurie tikrai nori dirbti šį darbą, o ne ieško laikinos vietos. 

– Kaip įsivaizduojate VšĮ „Gėris rankose“ po penkerių metų? 

– Norėtume plėsti paslaugų spektrą – įtraukti socialinių įgūdžių ugdymą, socialinę reabilitaciją bendruomenėje, socialines dirbtuves. Norime būti ne tik paslaugų teikėjas, bet ir aktyvus socialinės politikos formuotojas regionuose. Matau mus kaip organizaciją, kuri veikia keliuose rajonuose ir įkvepia pokyčius iš apačios.  VšĮ „Gėris rankose“ nėra tik pavadinimas. Tai – kasdienis darbas, kuris grąžina žmonėms orumą, viltį ir galimybę. O tai – neįkainojama.

VšĮ „Gėris rankose“ inf.