VšĮ „Jautri širdis“: nuo asmeninės patirties iki socialinio pokyčio (0)

Susidūrusi iš arti su paslaugų stygiumi savo močiutei, Irma Rutkauskienė ryžosi imtis veiksmų – tuo metu ji net neįsivaizdavo, kad po kelių metų jos įkurta organizacija kasdien pasieks daugiau nei 200 žmonių. Per mažiau nei trejus metus Rokiškyje gimusi iniciatyva išsiplėtė už rajono ribų ir tapo realiu pavyzdžiu, kaip asmeninė patirtis gali tapti katalizatoriumi sisteminiams pokyčiams. Tačiau ši istorija atskleidžia ir gilesnę problematiką – socialinių paslaugų prieinamumo netolygumus, administracinius procesus bei iššūkius kuriant tvarų socialinį verslą regionuose.

Pagalba bendruomenei

Rokiškio rajone veikiančios organizacijos VšĮ „Jautri širdis“ įkūrėja savo kelią pradėjo nuo asmeninės patirties, kuri tapo esminiu postūmiu veikti. „Kai mano močiutei prireikė pagalbos, labai trūko ne tik žmonių, kurie galėtų padėti, bet ir aiškios informacijos, kaip greitai galima gauti paslaugas. Tuomet ir supratau – jei aš tai matau, vadinasi, su tuo susiduria ir daugelis kitų šeimų.“

Išgyventas rūpesčio artimu žmogumi laikotarpis atvėrė platesnį vaizdą į sisteminius iššūkius  – nepakankamą paslaugų prieinamumą regionuose, informacijos trūkumą ir ribotas galimybes šeimoms greitai gauti pagalbą. Šios patirtys paskatino kurti ne tik pagalbos modelį, bet ir bendruomenę, kurioje žmogus būtų išgirstas, pastebėtas ir palaikomas. Nors pradžioje viską reikėjo daryti pačiai: ir kaip specialistei, ir kaip vadovei – šiandien įstaigoje jau dirba 54 darbuotojai, papildomai bendradarbiaujama su psichologais, socialiniais darbuotojais, o paslaugas gauna daugiau nei 400 žmonių.

„Pirmaisiais veiklos metais reikėjo išmokti ne tik organizuoti darbus, bet ir prisiimti atsakomybę už komandą. Žmonės buvo labai skirtingi – vieniems reikėjo tik palaikymo, kitiems reikėjo padėti atrasti meilę darbui iš naujo. Būtent žmonės – jų motyvacija, įsitraukimas ir pasiryžimas dirbti iš širdies – tapo kertiniu organizacijos sėkmės pagrindu“, – mano I. Rutkauskienė.

Paslaugos arčiau žmogaus

Šiandien organizacija teikia devynias skirtingas paslaugas – nuo pagalbos į namus ir dienos socialinės globos iki vaikų dienos centro ir kompleksinių psichosocialinių paslaugų. Nors prioritetas išlieka Rokiškio rajonui, veikla jau apima ir Utenos apylinkes. „Paslaugų gavėjai kreipiasi į mus, nes žino, jog į jų situaciją bus įsigilinta.  Žmonės renkasi mūsų pagalbą, nes iš artimųjų ar kaimynų išgirsta, kad teikiame kokybiškas paslaugas, kuriamas žmogiškasis santykis“, – pasakoja I. Rutkauskienė.

Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Gintarė Narvydė pažymi, kad tokios iniciatyvos kaip ši – itin reikalingos regionuose: „Matome, kad daugelyje vietovių žmonėms trūksta ne tik paslaugų, bet ir drąsos jomis naudotis. Vis dar gajus įsitikinimas, kad kreiptis pagalbos yra silpnumo ženklas arba kad reikia tai kažkaip ištverti, susitaikyti su situacija. Ši baimė ypač stipri mažesnėse bendruomenėse, kur žmonės bijo būti stigmatizuoti, o institucijos dažnai per toli nuo žmogaus kasdienybės. Būtent regionuose įkurti socialiniai verslai, tokie kaip VšĮ „Jautri širdis“, padeda įveikti šiuos barjerus – jie kuria pasitikėjimu grįstą aplinką, artina pagalbą prie žmogaus ir mažina socialinę atskirtį.“

Pokyčių kūrimas

Organizacijos veikla keičia žmonių gyvenimus iš esmės. Vienas ryškiausių pavyzdžių – suaugęs asmuo su negalia, kuris beveik keturiasdešimt metų gyveno visiškai priklausomas nuo tėvų, uždarai ir izoliuotai. Suaugusį sūnų ilgus metus prižiūrėjo tėvai ir nesikreipė pagalbos, nes bijojo – kaip atrodys prieš kitus, ar nesulauks pasmerkimo. Jis negalėjo išeiti į lauką, o jei vis dėlto išeidavo – prasidėdavo stiprūs pykčio priepuoliai.

„Kai pradėjome teikti paslaugas, prireikė beveik metų, kol mūsų darbuotoja atrado su juo ryšį. Vėliau prasidėjo pokyčiai: jis pradėjo eiti į parduotuvę, išdrįso bendrauti su žmonėmis, pakeitė mitybą, daugiau judėjo, numetė svorio. Net jo nuotaikų kaita tapo nebe tokia stipri. Pokytį pajuto visa šeima – tėvai pagaliau galėjo pasirūpinti savo reikalais, nueiti pas gydytoją ar tiesiog atsikvėpti. Jie pajuto laisvę, kurios neturėjo dešimtmečius. Man tai vienas tų atvejų, kai suprantu, kad tai, ką darome, turi prasmę“, – pasakoja organizacijos įkūrėja.

Nepaisant augimo ir daugybės sėkmingų istorijų, organizacija susiduria ir su iššūkiais. Vienu didžiausių I. Rutkauskienė įvardija biurokratinius procesus: „Tam tikri pertekliniai administraciniai reikalavimai dažnai stabdo procesus ir atitraukia nuo pagrindinės misijos – tiesioginės pagalbos žmogui. Nepaisant to, žvelgiame į priekį su aiškia vizija: siekiame plėsti paslaugų spektrą, ypač stacionarių paslaugų srityje, kurios regionuose vis dar itin stinga. Tikime, kad pagalba turi būti grindžiama ne formaliais kriterijais, o atliepti realius, kasdienius žmonių poreikius. Ji turi būti kuo arčiau žmogaus – tiek fiziškai, tiek emociškai.“

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą Nr. LL-00020 „Socialinio verslumo ekosistemos tobulinimas Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje“ (RE:IMPACT), kurį finansuoja Europos Sąjungos 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa. Už jų turinį visiškai atsako Lietuvos socialinio verslo asociacija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.