Y arba tūkstantmečio karta – ambicinga, tačiau dažnai nežinanti, kaip įgyvendinti tikslus (0)

Visais laikais kartos išsiskyrė savo vertybėmis, įpročiais ir skirtingu požiūriu į daugelį tokių pačių dalykų. Šiandien daug kalbama apie tūkstantmečio kartą arba kitaip vadinamą Y kartą, kuri šiuo metu sudaro vieną ketvirtadalį visos žmonių populiacijos. Tai – tarp 1982 ir 2003 metų gimę asmenys, kurių gyvenimo tikslai, prioritetai itin skiriasi nuo prieš juos sekusių kartų.

William Strauss ir Neil Howe 1991 metais išleistoje knygoje „In Generations: The History of America’s Future, 1584 to 2069“ pirmą kartą pristatė kartų teoriją, kurioje buvo aprašyta ir dabartinė jaunoji Y karta. Prognozuojama, kad ši karta 2036 metais pasieks piką ir jos atstovų vien JAV bus 81.1 milijonas.

Jei apie jauniausią, nuo gimimo su išmaniosiomis technologijomis augančią Z kartą dar labai mažai žinome, tai apie šiuolaikinę 20-35 metų amžiaus Y kartą pristatomi didžiausi tyrimai, leidžiamos ištisos knygų serijos. Šiandien ši karta kuria didžiausią pridėtinę vertę ir yra pagrindiniai vartotojai, todėl ji yra daugelio prekių ir paslaugų verslo akiratyje.

Išskirtinis šios kartos bruožas – pakankamai didelės ambicijos, drąsa imtis iššūkių, gyvenimas šiandiena, savirealizacijos ir saviraiškos paieškos.

Didesnį atlyginimą ir paaukštinimą iškeistų į lankstesnį darbo grafiką

2014 metais Bentlio universiteto paskelbtame tyrime pastebėta tokia tendencija: Y karta, skirtingai nei jų tėvai, priklausantys X  kartai, nesirenka darbo, kuriame patiriamas stresas, kasdien dirbama nuo 8 iki 17 val. Jei „X kartos“ vertybė buvo lojalumas darbovietei, kurioje stengiamasi išbūti iki pensijos, Y karta šiuo požiūriu yra visiška savo pirmtakų priešingybė.

Atlyginimas jau nebėra pagrindinis šios kartos motyvas likti savo darbovietėje. Pagrindinis tūkstantmečio kartos prioritetas renkantis darbovietę – lankstumas. Kaip rodo audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo PwC studija, daugelis tūkstantmečio kartos atstovų mielai atsisakytų atlyginimo kėlimo ir sutiktų atidėti paaukštinimą pareigose jei gautų lankstesnį darbo grafiką ir daugiau atostogų.

Y kartos darbovietė turi būti artima savo vertybėmis ir skatinanti tobulėjimą

Y karta nenori dirbti vien tam, kad uždirbtų pinigus. Jai svarbu, kad darbdavys investuotų į juos ir prisidėtų prie jų įgūdžių ugdymo. Šios kartos darbuotojas ieško tokios darbovietės, kurioje galėtų nuolat tobulėti. Tūkstantmečio karta taip pat siekia nuveikti kažką prasmingo, todėl ir savo prioritetą teikia darbovietei ir veiklai, kuri ne tik atitinka jų vertybes, bet ir suteikia galimybę prisidėti prie svarbių pokyčių jų profesinėje srityje, visuomenėje.

Y karta drąsiai kuria verslą  

Y arba dar vadinamos tūkstantmečio kartos atstovai daug mieliau patys kuria darbo vietas. Tai atsispindi ir minėtoje Bentlio universiteto studijoje, kurioje šios kartos atstovai pagrindiniais savo karjeros tikslais įvardija:

• verslo pradžią (66 proc.);
• darbą sau (33 proc.);
• savos įmonės įkūrimą (25 proc.);
• būvimą įmonės ar organizacijos vadovu (13 proc.).

Tyrimai rodo, kad 1 iš 5 tūkstantmečio kartos atstovų planuoja išeiti iš šiuo metu turimo darbo ir pradėti savo asmeninį verslą. Šiandien tam pačios tinkamosios sąlygos. Verslo įkūrimui reikalingus dokumentus galima užpildyti elektroniniu būdu, finansavimą verslo pradžiai nesunku susirinkti per tokias sutelktinio finansavimo platformas, kaip „Indiegogo“ ar „Kickstarter“, o ir produktą ar paslaugą šiame technologijų amžiuje pagaminti yra daug lengviau. Dabar verslo pradžiai užtenka turėti kompiuterį su interneto ryšiu ir idėją (net jei jos ir nėra, panaršius, pavyzdžiui, tokiuose portaluose kaip „Cool business ideas“ galima rasti ne vieną įdomią idėją ir ją pritaikyti Lietuvos rinkai).

Šeimos kūrimas atidedamas ilgesniam laikui, tačiau išlieka tarp prioritetų

Kalbant apie lyčių vaidmenis, šiandien tūkstantmečio kartai priklausančios moterys, kaip ir vyrai, siekia lyderystės bei sėkmingos karjeros. Tačiau Bentlio universiteto apklausa atskleidė ir tai, kad tarp svarbiausių Y kartos vyrų ir moterų prioritetų – darbo bei asmeninio gyvenimo balanso išlaikymas. Šios kartos poros siekia ne tik aukštumų karjeroje, bet ir nori suderinti savo finansinius įsipareigojimus su vaikų poreikiais. Tai – vaikų gyvenime dalyvaujanti karta.

Visgi kalbant apie šeimos planavimą, daugelis šios kartos atstovų vis dar nežino, ar norėtų įsipareigoti ir kurti šeimą. 2014 metais „Urban Institute“ pateiktoje ataskaitoje pastebima, kad daugiau nei 30 proc. tūkstantmečio kartos moterų iki savo keturiasdešimtmečio liks netekėjusios. Tai  dvigubai didesnis skaičius nei buvo tarp X kartos atstovių.

Nors Y kartos atstovai atidėlioja šeimos kūrimą (ilgai gyvena nesusituokę), tačiau tai nereiškia, jog ši karta yra vienišių ir bevaikių karta. Šeimos kūrimas vis dar išlieka tarp šios kartos prioritetų.  Bentlio universiteto apklausa atskleidė, kad tarp didžiausių tūkstantmečio kartos prioritetų – sėkmingos santuokos sukūrimas (63 proc.) ir tapimas gerais tėvais (57 proc.).

Santaupos – ne pensijai, o džiaugtis gyvenimu dabar

Y karta išsiskiria ir savo požiūriu į taupymą. Taupymas dėl finansinės laisvės yra vienas svarbiausių tūkstantmečio kartos prioritetų. 63 proc. šios kartos atstovų apklausoje teigė siekiantys sutaupyti nusimatytą pinigų sumą, kad galėtų mėgautis norimu gyvenimo būdu. Tai kardinaliai skiriasi nuo  jų tėvų ir senelių kartos, kuriems santaupos buvo skiriamos tam, kad galėtų džiaugtis išėjimu į pensiją.   Nors šios kartos atstovai neteikia prioriteto tradicinėms prieš tai sekusių kartų vertybėms ir finansiniams tikslams, 18–34 metų amžiaus karta sutaupo daugiau pinigų nei bet kuri ankstesnė karta.

Teigiama, kad vidutiniškai Y kartos atstovai sutaupo 19 proc. jų metinio atlyginimo (palyginimui: jų senelių ir tėvų karta sutaupydavo – 14 proc. ). Daugiau nei trečdalis šios kartos atstovų (36 proc.) teigia, kad kasmet sutaupo daugiau nei 20 proc. savo metinio atlyginimo.  Kam šie pinigai išleidžiami? JAV banko „Merrill Edge“ tyrimas parodė, kad 81 proc. tūkstantmečio kartos santaupų yra išleidžiama kelionėms. Dar kiti prioritetai – maistas ir sportas. Šios kartos asmenys leidžia pinigus įspūdžiams, naujiems potyriams ir sveikai gyvensenai.

Savo gyvenimu amžinai nepatenkinta karta 

Geštalto metodika besivadovaujanti psichoterapeutė Marie Christine Brown pastebi, kad tūkstantmečio karta pasižymi žema saviverte, juos dažnai netenkina jų santykiai, karjera, pajamos, pasiekimai ir t.t.  Anot psichoterapeutės tai galėjo nulemti jų tėvai, kurie augindami Y kartą, buvo labiau atsidavę darbui, karjerai, o ne šeimai. Šie tėvai tam, kad motyvuotų savo vaikus, dažnai naudojo netinkamas taktikas: ištikus nesėkmei vietoje patarimo, pozityvaus paskatinimo vaikai sulaukdavo sugėdinimo, būdavo verčiami gailėtis dėl savo poelgių. Tuo pačiu socialiniai tinklai Y kartą pavertė narcizais, kurie eksponuoja savo gyvenimą kitiems, trokšta po nuotraukomis surinkti kuo daugiau „patinka“, gauti pagyrų bei sulaukti pripažinimo, tačiau tuo pačiu metu jaučiasi blogai matydami kitų bendraamžių nudailintą realybę, kuri jiems atrodo daug gražesnė, nei jų.

Motyvuoti, bet neturintys krypties

Dar geriau psichologinį tūkstantmečio kartos portretą pateikia Schneider ir Stevenson savo knygoje „The Ambitious Generation: America’s Teenagers, Motivated but Directionless“. Jie pastebi, kad nors Y kartos atstovai (tirti studentai) turi daugybę ambicijų, tačiau jiems stinga plano joms įgyvendinti arba šis dažnai būna pernelyg nerealus, kad tikslas būtų pasiektas. Dažnai šios kartos atstovai savo profesiją, studijas pasirenka neįsigilinę į reikalavimus ir tokių specialistų poreikį ateityje. Galbūt todėl daugelis šios kartos atstovų persikvalifikuoja, keičia darbovietes, ieško veiklos, kurioje galėtų pilnai save realizuoti.

Tūkstantmečio kartos iššūkiai augina ir naujų specialistų poreikį

Žema tūkstantmečio kartos atstovų savivertė, blaškymasis tarp savo tikslų, savęs ieškojimas, didelės ambicijos ir nežinojimas, kaip jas išpildyti galėjo nulemti sparčiai augančią asmeninio tobulėjimo trenerių (dar vadinamų „koučeriais“) paklausą. Anot Kanados naujienų portalo „National Post“, ši profesija jau yra tapusi antra greičiausiai augančia profesija pasaulyje. Ją lenkia tik IT sektoriaus specialistai.

Tarptautinė koučingo specialistų federacija pastebi, kad asmeninių trenerių paklausa ypač auga tarp tūkstantmečio kartos atstovų. Šios organizacijos tyrimai rodo, kad 23 proc. asmeninio tobulėjimo trenerių klientų yra 35 metų ir jaunesni.

Asmeninio tobulėjimo ir patarimų, kaip įgyvendinti tikslus, ieškoma naujuose šaltiniuose

Karjeros planavimo platformos „Work It Daily“ kūrėja J. T. O‘Donnell teigia, kad asmeninio tobulėjimo paieškos tarp tūkstantmečio kartos šiandien tokios populiarios todėl, kad šios kartos atstovams mokykla nesuteikė pagrindinių karjeros planavimo įgūdžių, jie nepasitiki tėvų tonu kalbančiais patarėjais bei vengia aukštosiose mokyklose įsikūrusių karjeros centrų.

Ši karta informacijos, reikalingos asmeninam augimui, ieško nemokamuose ar nebrangiai kainuojančiuose šaltiniuose: naujienlaiškiuose, populiariosios psichologijos, saviugdos knygose, straipsniuose, video pranešimuose ir paskaitose, reikiamos srities tinklaraščiuose, tam tikrų bendruomenių susitikimuose, į kuriuos renkasi konkrečių temų, idėjų vienijami žmonės.

Tūkstantmečio kartai reikia ne tik žinių, kaip įgyvendinti savo ambicijas, bet ir įrankių, kurie padeda susitelkti, susikaupti, kovoti su atidėliojimu ir technologiniais trikdžiais.  Y karta yra pirmoji skaitmeninė karta. Ji užaugo su technologijomis, todėl šiandien be jų nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo. Visgi nuolatinis naujienų srautas internete, socialiniuose tinkluose, nesibaigiantys elektroniniai laiškai, žinutės, pranešimai iš daugybės internetinių programėlių neleidžia susitelkti, blaško dėmesį, mažina produktyvumą.

Galbūt todėl populiarėja savaitės, mėnesio ar dar ilgesnį laiko tarpą apimantys interneto dietos iššūkiai, popieriniai dienoraščiai, tikslų įgyvendinimo planai ar žurnalai, kurie padeda suformuluoti savo tikslus, susiplanuoti jų įgyvendinimo kelią, identifikuoti galimas kliūtis, ieškoti būdų joms įveikti, nuolat sekti ir stebėti progresą ir sėkmingai įgyvendinti tai, ko siekiama.

Toks tikslų įgyvendinimo įrankis atsirado ir Lietuvoje. Tikslų įgyvendinimo plano „Kasdien arčiau savo tikslo“ kūrėjai siekia paskatinti tūkstantmečio kartą išdrįsti žengti žingsnį link savo tikslo ir padėti susiplanuoti nuoseklų kelią iki jo realizavimo.  Nors Y kartos ambicijos verčia ją susidurti su įvairiais iššūkiais, ši karta, kitaip nei kitos, turi daugybę galimybių saviugdai, kurios leidžia greičiau įveikti kliūtis bei daug lengviau įgyvendinti savo tikslus.

Sonata Dirsytė