Jaunųjų Lyderių klubo vasaros stovykla „Į kairę / Į dešinę“ (1)
Rokiškio Jaunimo Organizacijų Sąjungos „Apvalus Stalas“ organizuojamos stovyklos pritraukia savo unikalumu, refleksijų daroma įtaka, kruopščiu pasiruošimu ir organizatorių noru suvienyti stovyklos dalyvius, įkvėpti juos keisti savo kasdienybę bei įsisenėjusius įpročius. Stovykla „Į kairę / Į dešinę“ nebuvo išimtis. Ji įteikė trūkstamą dėlionės detalę, kuri leido išvysti šiek tiek daugiau nei iki stovyklos pradžios. Stovyklos dalyviai bei organizatoriai pasidalino įspūdžiais, įsimintinomis akimirkomis ir atradimais, kurie negailestingai sujaukė vidinį pasaulį, privertė į viską pažiūrėti kitu kampu ir pažinti save iš naujo.
VIKA VENEDIKTOVA
„Stovykloje sutikau įvairiausių žmonių, bendravau su jais ir supratau, kad pažinau ne tik juos, bet ir pačią save. Susimąsčiau apie dalykus, kurie niekada nešaudavo į galvą. Stovykloje vykusi veikla skatino siekti tikslo, rasti bendrą kalbą, lavinti viešosios kalbos įgūdžius, išsakyti savo nuomonę bei dalintis išgyvenimais. Gera, kai esi išklausoma bei priimama. Turėjome pačių įvairiausių taisyklių. Viena iš jų – „Bora bora“. Užtekdavo pasakyti šį smagų žodžių junginį tarpusavyje kalbantiems stovyklautojams ir jie privalėdavo įtraukti į pokalbį, papasakodami, ką kalbėjo iki tau prisijungiant. Programa buvo intensyvi, jaučiau nuovargį, bet palaikymas nuolat stūmė į priekį. Stovyklai pasibaigus supratau, kad daug išmokau, perlipau per save ir pažinau iš naujo. Jaučiu, kad pradedu gyventi įdomesnį gyvenimą su visiškai kitokiu požiūriu. Dabar keliauju toliau, tik su dar didesniu pasitikėjimu ir visai kitais lūkesčiais.“
ŽIVILĖ SAMULIONYTĖ
„Keista, kad viskas baigėsi. Iniciatyvinė grupė stovyklai ruošėsi kelis mėnesius, o ši prabėgo per kelias akimirkas. Nesigailiu nei viena čia praleista diena, nei viena klaida ir išgyventa emocija. Prisidėjau prie stovyklos organizavimo, todėl savo lyderystės įgūdžius, viešąjį kalbėjimą, bendravimą, bendro tikslo siekimą, laiko planavimą, padarytų klaidų ieškojimą bei jų analizavimą pradėjau tobulinti dar stovyklai neprasidėjus. Susiradau naujų draugų, kurie padėjo suvokti, kad visur galima rasti gerų dalykų. Jie juokėsi, kai buvo linksma ir buvo šalia, kai pasidarydavo sunku. Labiausiai atmintyje įstrigo akimirka iš naktinio žygio. Sėdėjome šalia laužo, vidury miško. Atrodė, kad mane supa žmonės, kuriuos pažįstu jau šimtą metų. Stebėjau žvaigždėtą dangų ir džiaugiausi, kad esu būtent čia, o ne kažkur kitur.“
AISTĖ LUKOŠEVIČIŪTĖ
„Stovykloje turėjau galimybę išbandyti save lyderio pozicijoje ir į veiklas įsitraukti iš kitos pusės. Buvo be galo įdomu analizuoti komandos darbą ir augimą, o tuo pačiu iš jų pasimokyti ir net pasisemti patirties. Žinoma, susiradau naujų draugų ir įdomių pašnekovų naktiniams pokalbiams, praplėčiau akiratį, bendraudama su visiškai priešingais žmonėmis nei aš. Naktinis žygis – Jaunųjų Lyderių klubo organizuojamų stovyklų tradicija. Jo metu ugdžiau ištvermę ir jaučiau atsakomybę už visą komandą.“
JULIJANA STEPANOVA
„Šioje stovykloje supratau, kad reikia nebijoti improvizuoti, dažniau sakyti „TAIP“ ir parodyti tikrąją save. Turėjome intensyvią programą, todėl išvargau tiek, kad grįžusi miegojau vos ne visas 24 valandas. Nepaisant to, esu labai laiminga. Nematyti metodai, malonus, daug patirties turintis mokymų vadovas Audrius Laurutis, naktinis žygis, kurio metu perlipau per save, nepasidaviau, nors ir grįžom 7 – tą ryto, plaukimas baidarėmis, prisimenant praeitų metų stovyklą, kurios metu plaukėme tuo pačiu maršrutu – visa tai buvo verta. Neslėpsiu, labai pavargau, buvo sunku atrasti energijos tolesniems užsiėmimams, bet ši stovykla buvo gera pamoka ne tik dalyviams, bet ir organizatoriams tiek lūkesčių, tiek priimtų sprendimų atžvilgiu.“
RIMGAILĖ BULOVAITĖ
„Prisidėdama prie stovyklos organizavimo, pažinau savo stipriąsias savybes, susidūriau su asmeninėmis baimėmis bei kartu su kitais stovyklos dalyviais stengiausi įveikti iškilusius sunkumus. Esu labai dėkinga už šią patirtį, kadangi atėjo metas, kai galiu pasakyti, jog stengiuosi pažinti save kaip asmenybę, o svarbiausia, jog supratau, kokią save noriu matyti ateityje ir jaučiu didelį norą tobulėti!“
DEIMANTĖ KRIUKELYTĖ
„Jau kelis metus gyvenu gražiais Jaunųjų Lyderių klubo organizuojamų stovyklų atsiliepimais. Šiais metais pati pabandžiau sudalyvauti stovykloje ,,Į kairę / Į dešinę“. Ji buvo kitokia ir mano vasarą užpildė įvairiausiomis spalvomis. Nuoširdūs stoyklautojų veidai, džiaugsmingas juokas, gilūs pokalbiai, šilti apsikabinimai ir bendravimas niekam neleido jaustis atstumtam. Plaukimas baidaremis taip pat neprailgo. Skambėjo dainos, linksmi anekdotai, mus supo optimizmas ir geras oras, kuris nuvydavo tamsias mintis. Vėsios vasaros naktys nebaidė mūsų ir mes patraukėme į naktinį žygį, kuriame galejome išbandyti savo jėgas, ištvermę, orientaciją bei geriau pažinti draugus.“
ŽIEDĖ KIRSTUKAITĖ
„Esu labai patenkinta, būdama dalimi to, kas įvyko stovyklos metu. Su manimi pasiliko įvairiausių jausmų paletė – nuo žavių akimirkų , kurios kėlė šiltą ir šviesią emociją iki daugybės įtampos ir atsakomybės už stovyklos dalyvius. Gera buvo juos stebėti augančius mažais žingsneliais. Asmeniškai man, daugybė metodų leido vis giliau pažinti save, o momentais net suabejoti. Gera žinoti, jog galiu sukaupti didžiulės kantrybės ir ištvermės bangą net penktą valandą ryto, būdma miške ir ieškodama kelio namo. Aš labai labai laiminga.“
LIGITA BAČIULYTĖ
„Atvažiavus į stovyklą, jaučiau keistą jausmą, kurį, mano nuomone, jaučia kiekvienas žmogus, atsidūręs naujoje vietoje –– užplūsta daug naujų emocijų viduje. Viena iš jų dažniausiai būna baimė. Mąstai, ar tave kiti žmonės priims, supras tavo nuomonę. Stovyklos metu prisirišau prie kiekvino žmogučio ir jis tapo kaip šeimos narys. Juk visą savaitę tu su jais kartu eini miegoti, keliesi ryte valgyti prie bendro stalo. Taip pat mokiausi iš visų stovyklos dalyvių, atradau tokių pačių baimių, charakterio panašumų, pradėjau juos pažinti artimiau, o pasibaigus stovyklai, negalėjai išsiskirti, nes jie tapo vieni artimiausių draugų, kuriuos labai sunku palikti. Vykusios veiklos priversdavo išeiti iš savo konforto zonos, parodydavo silpnąsias vietas. Pasiimiau daug teigiamų emocijų tolimesniam darbui, supratau, kad kiekvienas esame skirtingas ir turime savo nuomonę. Labiausiai norėčiau pasakyti ačiū stovyklos dalyviams bei vadovams. Be jūsų visų nebūtų ir gerų emocijų bei naujų patirčių.“