Kodėl savanorystė „ant bangos“? (0)

Savanorystė – žodis, baugiai skambantis tiems žmonėms, kurie niekad nėra su tuo susidūrę. Dažniausiai visos baimės gyvenime kyla iš nežinojimo. Akivaizdu, kad visuomenė yra per mažai informuojama apie savanorystę ir jos naudą. Deja, bet šiandien vis dar retas darbdavys vertina savanoriavimo metu įgytą patirtį ir kompetencijas. O jaunimas į savanorišką veiklą investuoja savo jėgas vis dažniau.

Kas gi yra ta savanoriška veikla? Pirmasis dalykas, kurį reikėtų žinoti apie savanorystę, jog tai yra įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunamas piniginis atlygis. Svarbu atskirti, kad savanoriška veikla gali būti nedidelė, pavyzdžiui, pagalba vienos dienos trukmės renginyje, arba didesnės apimties, kai tam skiriama keletas valandų savo laisvalaikio kas savaitę ar net kasdien.

Jau išsiaiškinom, kad savanoris - tai žmogus, savo noru atliekantis įvairias veiklas. Tačiau juk savo noru padedi šeimai, draugams ir paprastiems praeiviams gatvėje, o galiausiai niekieno neverčiamas rūpiniesi savo sveikata ar laisvalaikiu. Taigi norint tapti savanoriu, būtinos dvi sąlygos: asmuo turi būti apsisprendęs skirti savo laiką visuomenei ir jos reikmėms nesitikint jokio piniginio atlygio, ir antroji – asmuo turi atrasti kitą asmenį ar organizaciją, kuriai reikalinga savanorio pagalba.

Savanoriška veikla yra labai plati sritis. Gali gelbėti žmones kalnuose, dirbti ekologiniuose ūkiuose, statyti namus, rašyti straipsnius, mokyti kalbos ar taisyti kompiuterius. Tai priklauso tik nuo tavo fantazijos, noro ir to, ką siūlo organizacijos. Nors daugelis mano, jog savanoriška veikla galima užsiimti tik pabaigus mokyklą ir užsienyje – atvirkščiai, ji visai čia pat. Rokiškyje taip pat yra organizacijų, kuriose jaunimas gali savanoriauti. Viena iš aktyviausiai veikiančių tai – Jaunųjų Lyderių klubas. JLK veikia ne tik plačiame spektre sričių bei suteikia viską, kas reikalinga tavo asmeniniam tobulėjimui, bet ir skiria puikias galimybes plėsti savo savanorišką veiklą.

Savanorystė yra puikus būdas pakeisti savo įprastą gyvenimą, permąstyti tikslus, sudaryti pagrindą karjerai arba apskritai pakeisti veiklos pobūdį. Tai geriausia galimybė yra tik mokyklą pabaigusiems jauniems žmonėms, kurie nėra tvirtai apsisprendę, ko norėtų mokytis toliau. Tačiau niekada nereiktų pamiršti, kad ir kokio amžiaus bebūtum, savanorystė padės augti ir tobulėti, įgauti patirties, kurios jokios mokyklos tau nesuteiks.

Šiomis dienomis savanorystė tampa vis populiaresnė. Kodėl? Jaunimas svarbių gyvenimo sprendimų nėra linkęs priimti skubotai. Daugelis svajoja prieš studijas patirti kitokio gyvenimo skonį, pamatyti pasaulį, per įvairias veiklas ir patirtį suprasti, kokios ateities jie norėtų.

„Pirmasis į galvą šovęs žodis apie savanorystę, tai  - patirtis. Patiriami Įspūdžiai, nuotykiai, veiklos savanoriaujant neįkainojamas lobis mano bagažui. Daugelis savanoriavimą suvokia tik kaip materialiai neatlyginamą laiko švaistymą. Ne iš vieno žmogaus esu girdėjusi: ,,Vaikeli, gal darbą geriau susirastum?'. Juk bet kokio darbo  nesinori, norisi kuo daugiau ir kuo geriau, o savanoriavimas padeda tai pasiekti. Pradedant nuo pilnėjančio gyvenimo aprašymo iki pažinčių bei draugų visame pasaulyje. Savanorystė atvėrė man akis į platesnį, daugiau galimybių turintį pasaulį bei padėjo suvokti, jog savanoriavimas padaro tave reikšmingesniu, nes tu jautiesi ir esi kažko didelio dalis. Tai sunku apibūdinti žodžiais, o ką jau kalbėti apie kelius sakinius, tačiau visiems siūlau išbandyti saldų savanorystės skonį“,- savo mintimis apie savanorystę dalinosi Jaunųjų Lyderių klubo prezidentė Julija Trumpickaitė.