Skirtingos jaunuolių vasaros: vieni – dirba, kiti – ilsisi, treti spėja viską (0)

Vasara dirbantiems žmonėms reiškia vieną – atostogas. Tačiau jaunimui šiuo laikotarpiu sudaromos galimybės dirbti ir užsidirbti, užimant išėjusių pailsėti vietas įvairiose įmonėse, įstaigose, bendrovėse. Kiek jaunuolių Rokiškio rajone pasinaudoja galimybe per porą mėnesių papildyti taupyklę nuosavomis, užsidirbtomis lėšomis – neaišku, tačiau Rokiškio rajono savivaldybė, jau penkerius metus vykdanti jaunuolių įdarbinimo subsidijavimo programą, šiais metais žada „pagelbėti“ 13-ai asmenų, o jei galimybės leis – ir daugiau.

Pradės jau antradienį

Programos trukmė – du mėnesiai (liepos 1 d. – rugpjūčio 31 d.), tačiau Rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Gediminas Kriovė nieko neslepia – ne visi jaunuoliai turi kantrybės išdirbti šį laiką ir darbą baigia skirtingu laiku: kartais po mėnesio, kartais – po kelių ar net vienos savaitės. Anot specialisto, tai šiek tiek apsunkina programos koordinavimą, kadangi „už brūkšnio“ likę pretendentai yra nežinioje: sulauks savo šanso vasarą padirbėti ar nebe.

„Ar tai kelia bėdų jaunuolius priimantiems verslininkams? Kažkiek kelia. Jei vasaros sezonu jaučiamas darbuotojų poreikis, verslininkai jų ieško, samdo. Nuolatiniai darbuotojai nori atostogų, nori pailsėti, o kažkam dirbti vis tiek reikia. Priėmę jaunuolį darbdaviai tikisi, kad jis dirbs visą numatytą laiką. Ir tikrai nėra smagu, kai net terminui nesuėjus tavo darbuotojas išeina. Juk verslininkai planuoja savo darbus“, – patirtimi dalijosi G. Kriovė pabrėždamas, kad tikrai yra iniciatyvių paauglių, kurie nori dirbti ir vasarą be vargo įsidarbina tėvų darbovietėse ar patys susiranda kažką, nesinaudodami papildomomis programomis.

Šiais metais jaunuolių įdarbinimo subsidijavimo programoje, kurios bendras biudžetas – 13 tūkst. eurų, dalyvauja 13 paauglių, o „po brūkšnio“ laukia dar 4. 

Nebesiriša prie konkrečios sumos

Darbdaviams, kurie dalyvauja vykdomoje programoje, savivaldybė finansuoja pilnu darbo krūviu įdarbinto jaunuolio pusę minimalaus atlyginimo (MMA). Anot G. Kriovės, pakeista programos tvarka, kurioje jau „nebesirišama“ prie konkrečios sumos, kaip buvo anksčiau. Dabar nustatyta mokėti pusę MMA, tad jam kylant, kyla ir subsidijavimo suma.

Pirmaisiais programos įgyvendinimo metais verslininkams buvo kompensuojama 300 eurų, tačiau pašnekovas pripažino, kad ši suma vis mažiau motyvuodavo darbdavius, tad pernai ji padidinta iki 462 eurų. O dabar jau siekia virš 500 eurų, nes MMA nuo šių metų sausio mėn. – 1 tūkst. 38 eurai.  

Jaunimo reikalų koordinatoriaus teigimu, 13 tūkst. eurų finansavimas nėra mažas, nes kai kuriose net ir didesnėse šalies savivaldybėse, skiriamos dotacijos siekia vos 4 tūkst. ar 2 tūkst. eurų.  

Iššūkiai išlieka tie patys

Penkerius metus vykdant programą, atrodytų, jau visi iššūkiai ar neigiamos patirtys turėtų būti įveiktos, tačiau specialisto teigimu, kasmet jų yra ir jos – nesikeičia: „Jaunuolių požiūris visada yra iššūkis (šypteli – aut. past.). Jie – skirtingi. Vieni sako, kad nori dirbti, tačiau darbo vietoje vos ne už nugaros tenka stovėti, kad dirbtų. Arba – atsisako darbo pasiūlymo vien dėl to, kad reikės keliauti į Bajorus: nori darbo čia, mieste, nors iki Barojų dviračiu vos 10-15 min... Kiti, gi, tikrai džiugina rodomais rezultatais: viena mergina dalyvaudavo programoje kasmet ir visada rinkosi vis kitą darbovietę. Taip ji norėjo išbandyti save, išmokti ir įgyti kuo įvairesnės patirties: o juk galėjo kasmet eiti ten, kur buvo „faina“, kur tiko ir patiko. Man tai atrodo labai gražus pavyzdys, nes ji šimtu procentų pasinaudojo šia programa“.

Viską padarė pati

Pirmą kartą programoje dalyvaujanti septyniolikmetė Austėja yra vienas tų teigiamų G. Kriovės įvardintų pavyzdžių, kai aktyvus jaunimas darbo ieškosi pats.

Ketvirtadienį pasirašyti trišalės sutarties pas jaunimo reikalų koordinatorių atėjusi mergina sakė nieko nežinojusi apie programą ir darbą UAB „Duguva“ susiradusi pati.

„Ten dirba mano mama. Paprašiau jos, kad pakalbėtų su vadovais dėl manęs. Tik pasirašiusi sutartį su darbdaviu sužinojau apie šią programą. Planuoju dirbti tik liepą, o rugpjūtį atostogauti, bet laikas parodys. Žiūrėsiu, kaip man seksis, nes dar neįsivaizduoju darbo specifikos: pirmoji darbo diena bus liepos 1 d. Dirbsiu įprastu darbo grafiku: nuo 8 val. iki 17 val. Darbuosiuosi jau antrą vasarą – pernai dirbau „Henretos kavinukėje“. Neslėpsiu, buvo šiek tiek sunku...“, – kalbėjo mergina, nepraradusi ūpo ir noro užsidirbti.

Tuo tarpu savivaldybės specialistas džiaugėsi ne tik merginos noru dirbti, bet ir tuo, jog ji pati nežinodama įvykdė pagrindinę programos užduotį: „Esmė, kad jaunuolis pats ieškotų, eitų pas darbdavį ir kalbėtų apie save. Ir tik tada – apie mūsų programą. Jie turi išmokti būti drąsūs, ryžtingi, žingeidūs, ne tik mūsų deleguoti nueiti dirbti“.  

Austėja pati paprašė mamos Dianos, kad ši pakalbėtų su bendrovės vadovais ir priimtų ją padirbėti.