Legendinis Kriaunų varpas sugrįžo namo į Dievo Apvaizdos bažnyčią (0)

 

 

Varpas– žemės ir dangaus ryšio simbolis, kviečiantis maldai, susikaupimui, perteikiantis svarbią žinią. Spėjama, kad Kriaunų varpas išlietas XIII-XIV amžių sandūroje Lietuvos didžiosios kunigaikštystės rusėnų žemėse. Manoma, kad jis kvietė melstis per 700 metų. Iki 2015 m. galvojome, kad Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas 1420 m. lietas varpas Lietuvoje yra seniausias. Tačiau 2015 m. Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios varpinėje Rokiškio rajone rastas varpas, dr. Gintauto Žalėno priskiriamas XIII a. antrajai pusei – XIV a. pirmajai pusei yra dar senesnis.

 

Mokslininkas G. Žalėnas pripažino, jog ir plika akimi matyti – virvelinės puošybos, be jokių įrašų varpas labai senas. Kiekvienam varpui būdingas vardas, ornamentika, gi šis neturi jokių ženklų. Mokslininkas nuėmė žymenis. Nustatyti jo amžių buvo galima tik lyginamuoju būdu – radus atitikmenis.

 

Mokslininko žiniomis, tokie varpai, siekiantys pagonybės laikus, buvo užkasti Ukrainoje. Varpas gali būti pagamintas XIII–XVI amžių sandūroje. Senojo, ilgai tylėjusio varpo garsas ypatingas. Pats varpas sveria apie 90 kg. Jis nėra didelis, bet storos jos sienelės suskamba skaidriais, stipriais, toli sklindančiais dūžių garsais. Varpai yra tarsi žmonės – jų daug, tačiau kiekvienas skirtingas. Taip ir kiekviename varpe slypi meninis grožis, galimybė skleisti ypatingą garsą, istorinė, techninė informacija, varpo gyvenimo istorija, persipinanti su daugybe kitų įdomių ir reikšmingų istorijų, įvykių ir faktų.

 

„Varpai ne taisomi, o gydomi. Nenustebkite, varpai yra sužmoginami. Jų dalys vadinamos pagal atitinkamas žmogaus kūno dalis, sugadintas varpas laikomas sužeistu, sergančiu, o nebepataisomas – mirusiu“, – sako varpų gydytojas Saulius Stulpinas.

 

Laimė, Kriaunų varpas sveikas ir skamba tik pačiomis iškilmingiausiomis progomis. Šiam varpui buvo patikėta svarbi misija – jo dūžiais per iškilmingą šimtmečio koncertą Operos ir baleto teatre buvo pagerbiama Lietuva. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre skambėjo kartu su Lietuvos simfoniniu orkestru. Prie jo fotografavosi net šalies prezidentai, ambasadoriai ir kiti garbingi asmenys.

 

Mums, dabar įpratusiems laiką pasitikrinti mobiliajame telefone ir čia pat sužinoti naujienas, sunku net įsivaizduoti, kad buvo laikai, kai varpas vienintelis pranešdavo laiką, paskelbdavo naujienas, įspėdavo apie pavojų.

 

Mūsų protėviams šis instrumentas buvo labai svarbus, mes jį nepelnytai pamiršome. Pamiršome net ir tai, kad varpo skambėjimas – tiesioginė mūsų sąsaja su praeitimi: kaip varpai skambėjo prieš kelis šimtmečius, taip skamba ir dabar.