Partizaninės priesaikos dėka, gimtadienį atšventė Obeliuose įsikūręs muziejus (foto) (0)
Jau 25 metus Obeliuose veikiantis Laisvės kovų istorijos muziejus kviečia eiti kartu ir pažinti svarbiausias Lietuvos istorijos datas. 1998 m. partizano, istoriko Andriaus Dručkaus įkurtas, dėka istorikų, visuomenės bei unikalių eksponatų ir po jo mirties ugdo jaunąją kartą, skiepija meilę Tėvynei.
Teatralizuota kompozicija
Šeštadienį Obelių bendruomenės centro salę užpildė muziejaus draugai. Gimtadienio šventė prasidėjo trumpa teatralizuota kompozicija, pasakojančia visą muziejaus veiklą. Salų dvaro teatro aktoriai Andrius Palivonas ir Ramūnas Traškinas, įkūniję partizanus, pasakojo tūkstantmetę Lietuvos kovų istoriją: nuo ankstyvųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų iki partizaninių kovų miškuose.
Gyvieji liudininkai
Po šio pasakojimo, laisvės kovų istorijos pamoką perėmė gyvieji liudininkai – Rokiškio kultūros centro tremtinių choras „Vėtrungė“. Jie priminė, kaip Rokiškio krašto gyventojai, siautėjant grubiems bolševikams, buvo išvežti į Sibiro taigas, geriausiu atveju, su vienu lagaminu visai šeimai. Tremtiniai prašė Dievo palaimos, kad tokie žiaurumai Lietuvos žemėje nesikartotų. Kolektyvo vadovė Jurgita Raugienė dėkojo už išklausytus gyvųjų liudininkų prisiminimus ir džiaugėsi, jog muziejus gali perduoti šią istoriją jaunajai kartai, o kolektyvo nariai ir patys prisidėti prie istorijos išsaugojimo. Tarp jų Izidorius Blieka, šią vasarą pastatęs paminklą partizanams Čedasuose.
Pastatytas ant keturių kolonų
Muziejaus įkūrėjo A. Dručkaus anūkas Mantas Kelečius priminė savo senelio idėją, jog muziejus turi būti „pastatytas ant 4 kolonų“: partizanų gyvenimo, tremtinių įamžinimo, muziejaus bendruomenės, kurią subūrė vienas tikslas – noras išsaugoti Lietuvos istoriją bei jaunimo, į kurį ir yra orientuota visa muziejaus veikla.
A. Kelečius kalbėjo paliktame laiške nugulusiais senelio žodžiais, kuris įvykdė savo pagrindinę gyvenimo misiją – partizanų vadui duotą priesaiką išeiti iš miško, kaupti partizanų archyvą, jį saugoti iki laisvos Lietuvos ir papasakoti tikrą, nesumeluotą partizanų istoriją. Net ir įvykdęs duotąją misiją A. Dručkus nesustojo ir toliau puoselėjo Lietuvos istoriją.
Gal nėra visų atrastas
Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Lansbergis nuotoliniame sveikinime akcentavo, jog muziejus gal nėra visų atrastas, bet yra be galo svarbus įrodymas, ką gali padaryti vienas žmogus: „A. Dručkus yra vienintelis toks Lietuvoje žmogus, kuris nė negalvodamas pastatė paminklą sau ir kitiems ginklo broliams. <...> Eidamas muziejaus salėmis neatsistebi, kiek daug tikrų dalykų surinkta ir sukomponuota į ištisą pasakojimą, o šį lobyną reikia nešti į Lietuvos mokyklas“.
Muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas trumpai priminė, kaip įsikūrė muziejus, o muziejininkės Dijanos Meškauskienės teigimu visi, kurie puoselėja Obeliuose esantį muziejų, kaip deimančiukai prisideda prie šios įtaigos veiklos.
Daiktai lieka daiktais
Rokiškio rajono savivaldybė kultūros ir komunikacijos skyriaus vedėja Irena Matelienė sakė, kad žmonės, kurių rankomis gimsta muziejus visada yra svarbiausi: „Daiktai, patys lieka tik daiktais, jei prie jų neprisiliečia žmogus. Tik jis gali daiktą paversti istorine vertybe bei palikimu ateities kartoms. Jūsų visų rankos prie to prisidėjo“.
Muziejaus darbuotojams, A. Dručkaus gyvenimo draugei Elenai Kazlauskaitei bei anūkui įteikti simboliniai rožės žiedlapiai ir laiškeliai, o pagrindine dovana tapo atminties saugykla, kuri turėtų būti užpildyta istoriniais užrašais bei vaizdais.
Perskaitė atsiliepimą
Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotas muziejinei veiklai Giedrius Kujelis akcentavo, jog muziejuje puikiai atvaizduojamas 500 metų vykstantis karas su Maskva ir perskaitė atsitiktinį atsiliepimą, rastą internete, kuris puikiai iliustruoja, jog muziejus, kai kam dar yra neatrastas perlas. A. Kujelis įteikė ir dovaną: Rokiškio rajone jau žinomos Naujosios Vilnios kultūros centro tautinės muzikos kapelijos (vadovas Dainius Petručionis) pasirodymą, kuriame muzikos pagalba pasakojama Lietuvos istorija.
Ugdo kartu
Pasibaigus koncertui pasipylė muziejaus bendražygių sveikinimai.
Obelių gimnazijos direktorė Neringa Ragelienė džiaugėsi, jog muziejus kartu ugdo moksleivius ir skatina jų patriotiškumą. Ji įteikė ir simbolinę dovaną – nuotraukų albumą su įamžintomis gimnazijos ir muziejaus bendruomenės veiklomis.
Obelių seniūnas Vytautas Stakys muziejų prilygo salėje stovinčiai eglutei, kuri visada suburia šeimą bendram tikslui ir kviečia kurti kartu.
Buvo „išdresiruotas“
Rokiškio rajono savivaldybės Tarybos narys, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Saulis dalinosi prisiminimais, jog važiuojant iš Vilniaus, įprastinis veiksmas buvo važiuoti pro Dusetas ir užsukti į muziejų. Jis prisiminė, jog seime teko dirbti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje ir prisidėti prie muziejaus Obeliuose veiklų realiais darbais.
„A. Dručkus visada žinojo kokia nauja knyga išleista, koks naujas proginis medalis nukaldintas ir visada man skambindavo. Aš jau buvau taip „išdresiravęs“ seimo kanclerį, jog gavus naują siuntą muziejuj tinkančių dalykų, iš kart man skambindavo ir prašydavo vežti į muziejų“ – linksmu prisiminimu dalinosi buvęs seimo narys ir dovanojo Gintauto Surgailio išleistą knygą „Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai“.
Pasodintas ąžuolas
Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) vicepirmininkas Paulius Saudargas prisiminė atliktą dainą apie ąžuolus ir suprato, jog Obeliuose vienas iš jų auga: „A. Dručkaus pasodintas ąžuolas augintas ir laistytas, o jį reikia puoselėti ir toliau, kad jis leistų gilesnes šaknis. Unikalus atvejis – partizanas-muziejininkas – tik įkūnija partizaninę koncepciją: kova ginklu perėjo į kovą žodžiu ir mintimi, o ši idėja iš bunkerio atėjo iki Kovo 11-osios salės“.
Rokiškio Jurgio Kairio skautų draugovės skautai dėkojo, kad yra įtraukiami į muziejaus veiklą ir gali būti šio muziejaus draugais bei pagalbininkais. Į muziejų nukeliavo jų vadovės Elelonoros Baršienės ir skautų kurtas angelas.
Obelių bendruomenės pirmininkas Virginijus Pupelis prisiminė, jog bendruomenė šiemet atšventė 20-metį, o muziejus jiems buvo ir yra kaip vyresnis brolis, kuris pastumia bei paragina kurti ir veikti.
Atskleidė istoriją
Buvusi Obelių jaunųjų šaulių vadovė Jolanta Paukštienė dėkojo muziejaus kolektyvui už atsitiktinai rastą ir išsaugotą jos senelio gyvenimo istoriją. Kartą, su jaunaisiais šauliais muziejuje apsilankiusi vadovė pamatė nuotrauką, kurios prieraše buvo pavardė, sutampantis su jos senelio pavarde. Pasirodo, nuotraukoje ir buvo jos senelis, o ji apie jo gyvenimo istoriją nieko nežinojusi: „Sovietmečiu tėvai slėpė šį faktą ir aš nieko apie tai nežinojau, o muziejaus dėka istorija išliko“, – džiaugėsi J. Paukštienė.
V. Kazlauskas pridūrė, jog minėtasis J. Paukštienės senelis buvo Lietuvos kariuomenės puskarininkis, atvykęs į mūaų kraštą pradėjo ūkininkauti ir tapo Kriaunų seniūnu. Dėl savo aktyvios veiklos jis buvo pirmasis, kuris papuolė į NKVD rankas ir buvo ušautas tardymų metu, o atsitiktinumo dėka, A. Dručkus buvo paskutinis su juos susitikęs žmogus
Dar daugiau sveikintojų
Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokytoja Laima Bieliūnienė dėkojo už bendrystę bei buvimą kartu muzikos pagalba. Rokiškėnas Povilas Stumbrys, prisidėjęs prie Notigalės partizanų įamžinimo, dėkojo muziejininkams. Zarasų krašte gyvenantis istorikas Rimantas Jurevičius pakvietė į savo kurtą muziejų Zarasuose, kuris buvo įkvėptas gimtadienį švenčiančio Obelių muziejaus dėka.
Sveikinimus perdavė Antanašės bendruomenė, sąjūdiečiai, seimo narių padėjėjai. Buvęs Rokiškio rajono meras Almantas Blažys prisiminė, jog kuriant muziejų pavyko panaudoti Europos Sąjungos lėšas, nors dėl šio muziejaus įkūrimo buvo kilę daug nesutarimų.
Pasibaigus sveikinimams, pokalbiai pratęsti prie gimtadienio torto, o norintieji pakviesti įsigyti autorių Mariaus Marcinkevičiaus bei Linos Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu“.