Rokiškio rajono teritorijos bus įtrauktos į specialų žemėlapį (0)

Planuojama, kad Rokiškio rajono savivaldybėje nustatyti natūralių pievų ir ganyklų, taip pat pelkių ir šaltinynų plotai rugsėjo antroje pusėje arba spalio mėnesį bus patvirtinti ir įregistruoti kaip teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS).

Sutikimai neprivalomi

Raimondas Čiuplys, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas, „Rokiškio Sirenai“ sakė, kaip numatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, apribojimai įsigalios šias teritorijas įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

„Atkreiptinas dėmesys, kad teritorijos yra nustatomos tenkinant viešąjį interesą, todėl žemės savininkų ir naudotojų sutikimo tam gauti neprivaloma. Žemės savininkai ir naudotojai bus informuojami apie jų sklypuose nustatytas natūralių pievų ir ganyklų, taip pat pelkių ir šaltinynų teritorijas SŽNS įstatymo numatyta tvarka – elektroniniais pranešimais, registruotais laiškais arba per žiniasklaidos priemones“, – paaiškino R. Čiuplys.

Kada įsigalios?

Patvirtinus žemėlapį ar jo dalį, erdviniai duomenys per 5 darbo dienas perduodami Nekilnojamojo turto registro valdytojui. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

Daugiau kaip 550

Kaip rodo dar nepatvirtintų žemėlapių duomenys, Rokiškio rajono savivaldybėje išskirta daugiau kaip 550 natūralių pievų ir ganyklų teritorijų, kurių bendras plotas – apie 940 ha. Šio tipo teritorijos vidutinis plotas savivaldybėje – apie 1,69 ha.

„Teritorijose, kuriose nustatytos natūralių pievų ir ganyklų SŽNS, taikomi veiklos apribojimai, išdėstyti SŽNS įstatymo 96 str.: natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Be to, teritorijose, patenkančiose į gamtinius ir kompleksinius draustinius bei valstybinius parkus, natūralias pievas draudžiama suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas pakeisti“, – kalbėjo Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas.

Užimami plotai

Pašnekovo duomenimis, pelkių ir šaltinynų teritorijų Rokiškio rajono savivaldybėje išskirta daugiau kaip 1 850 (įskaitant 14 šaltinynų teritorijų), jų bendras plotas – apie 4 175 ha. Šio tipo teritorijos vidutinis plotas savivaldybėje – apie 2,25 ha.

Šaltinynai savivaldybėje užima iš viso apie 11 ha, vidutinis vienos teritorijos plotas – 0,79 ha.

Teritorijose, kuriose nustatytos pelkių ir šaltinynų SŽNS, taikomi veiklos apribojimai pagal SŽNS įstatymo 102 str.:

Kas juose draudžiama?

Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai; juos paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais; ir paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys.

„Su natūralių pievų ir ganyklų, taip pat pelkių ir šaltinynų žemėlapiais galima susipažinti:

Biologinės įvairovės duomenų bazės tinklalapyje ((https://biomon.lt/szns) arba Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt/map) duomenų rinkinyje „Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, – sakė R. Čiuplys.

Europinė strategija

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja, kad Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 metų dėmesys skiriamas didelės biologinės įvairovės vertės teritorijoms, įskaitant natūralias pievas ir pelkes. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, natūralių pievų ir ganyklų plotai palaipsniui mažėja, nes žemės ūkiui intensyvėjant pievos suariamos. Pelkės nyksta taip pat dėl intensyvėjančio žemės ūkio, urbanizacijos.

Šias ekosistemas būtina išsaugoti. Tuo tikslu rengiami minėtų ekosistemų, kurioms bus taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, žemėlapiai. 

Plotas sumažėjo

2018–2022 metais kultūrinių, natūralių pievų ir ganyklų bendras plotas sumažėjo beveik 213 tūkst. hektarų ir dabar sudaro apie 5,5 procentų visos Lietuvos teritorijos. Iš jų natūralios, didele biologine įvairove pasižyminčios pievos ir ganyklos sudaro tik nedidelę dalį.

Pelkių plotas Lietuvoje išlieka gana stabilus, bet ir pelkės nyksta atnaujinamų melioracijos ir durpių kasybos projektų, taip pat dėl veiksnių, susijusių su klimato kaita. Atvirų pelkių plotai sparčiai mažėja dėl užžėlimo nendrėmis, krūmais ir medžiais.