Su šeimomis dirbančios socialinės darbuotojos: jų praeities nepakeisime, bet galime pakeisti požiūrį (0)

Su šeimomis dirbantys socialiniai darbuotojai pastebi, kad sunkios patirtys tarsi izoliuoja dalį žmonių nuo aktyvesnės veiklos, tėvų gyvenimo būdas persiduoda vaikams. „Mes negalime pakeisti tų patirčių, praeities, tačiau galime keisti požiūrį. Pamažu, žingsnelis po žingsnelio“, – sako Obelių socialinių globos namų socialinė darbuotoja Regina Medikienė.

Bendradarbiauja su seniūnija

R. Medikienė kartu su kolege, socialine darbuotoja Jolita Jurevičiūte Pandėlio seniūnijoje dirba su 26 šeimomis, organizuoja mokymus, susitikimus su psichologais, kitais specialistais. Praėjusią savaitę prasidėjo dar vienas mokymų ciklas tėveliams, jį sudarys 6 psichologės vedami užsiėmimai.

„Idėja ne nauja, ir anksčiau vyko užsiėmimai šeimoms, šįkart organizuosime ilgesnį mokymų ciklą.  Mes, socialiniai darbuotojai, stebime šeimas, kurioms teikiama socialinė priežiūra, ir matome poreikį motyvuoti žmones, padėti jiems išsilaisvinti, atsiverti. Mūsų kalbų neužtenka, norėjome, kad įsitrauktų ir specialistai“, – kalbėjo R. Medikienė ir džiaugėsi, kad šią iniciatyvą palaikė įstaigos vadovai, Pandėlio seniūnija. Seniūnas Algirdas Kulys suteikė patalpas seniūnijos antro aukšto salėje, kur vyks užsiėmimai.

Motyvuoti sunku

Pasak R. Medikienės, daug šeimų gyvena tolokai nuo Pandėlio miestelio, joms sudėtinga atvykti į mokymus, nes autobusai, išskyrus mokyklinius, nevažiuoja. Taigi teko pasirūpinti mokymų dalyvių pavėžėjimu. Neapsieita be kaimynų pagalbos. „Mes ir patys siūlėmės atvežti dalyvius, jeigu bus toks poreikis“, – sako socialinė darbuotoja.

Pasak R. Medikienės, pirmiausiai kalbėtasi su mamomis, ko jos norėtų. Grupiniuose pagalbos mokymuose tėveliams pasitelkiama dailės terapija. „Kai kuriems sunku išsakyti savo mintis, todėl pasitelkiama dailės terapijos metodika. Ne paslaptis, kad šeimos, turinčios daugiau patirčių, uždaresnės, dauguma bedarbiai. Motyvuoti darbui irgi labai sunku. Net jeigu iš Pandėlio iki Rokiškio žmogus dar kažkaip nuvažiuotų, prieš tai jam reikia pasiekti Pandėlį – 5 ar 11 km. Pas mus darbo vietų labai nedaug ir beveik visos kvalifikuotiems darbuotojams. Žmogus atidirba visuomenei naudingus darbus seniūnijoje, pašluoja gatves ir vėl keletą mėnesių gauna išmokas“, – kalba R. Medikienė. 

Kviečia specialistus

Pasikviesti šeimas į mokymus socialiniams darbuotojams nėra paprasta, tenka ne vieną mėnesį įrodinėti, įkalbinėti ieškoti būdų savirealizacijai. Žmonės įpratę būti namuose, nebejaučia poreikio „eiti į visuomenę“.  

Šeimos seniūnijoje keičiasi, atvyksta naujakurių iš kitų rajonų, neretai – su skaudžiomis gyvenimiškomis patirtimis. Socialinės darbuotojos neslepia: atvejai sudėtingėja, tai ne vien priklausomybės, tačiau labiausiai norisi, kad tos sunkios patirtys nepaveiktų vaikų.

„Kviečiamės konsultantus, psichologus, jaunimui užsiėmimą vedė Dainius Čerbulėnas, kvietėme Visuomenės sveikatos biuro atstovę, specialistė pasakojo apie narkotinių medžiagų ir energetinių gėrimų žalą organizmui. Mamos labai geranoriškai dalyvavo ir išgirdo tai, ko dar nežinojo“, – apie darbą su šeimomis pasakojo R. Medikienė.

Mažais žingsneliais

„Jeigu nemylėtume žmonių, tokio darbo negalėtume dirbti, nes yra taip, kaip yra. Bandome pakelti tas šeimas“, – kalba 13 metų socialine darbuotoja dirbanti R. Medikienė. Anot pašnekovės, žmonių praeities, patirties nepakeisi, bet pamažu galima keisti jų požiūrį į visuomenę, ugdymą, kad jie patys norėtų ne tik gauti išmokas, bet ir kažką duoti, įsitraukti į darbo rinką, suteikti savo vaikams gerą pavyzdį. Ypač siekiama, kad kitokią patirtį gyvenime turėtų šių šeimų vaikai. Socialinė darbuotoja pastebi, kad žmonės, keletą metų nedirbę ir pripratę būti namuose, tiesiog nebepasitiki savo gebėjimais, kompetencija ir jiems sunku žengti pirmą žingsnį, todėl būtina pagalba.