Rajono policijos metai: išsaugotos žmonių gyvybės, bandymai prisikviesti jaunus specialistus ir pažeidėjų „antirekordai“ (I) (0)

Vasario 11-ąją Rokiškio policijos komisariato viršininkas Rimantas Čepulis pakvietė valdžios ir visuomenės atstovus į savąją metinę ataskaitą. Jei anksčiau šis renginys vykdavo „gyvai“, su gausybe apdovanojimų, smagių pokalbių bei palinkėjimų, tai dabar jau antruosius metus ataskaita visuomenei pristatoma nuotoliniu būdu. Nepaisydami covid-19 iššūkių, policijos pareigūnai turi kuo didžiuotis. Kad ir toks esminis faktas – 2021-aisiais mūsų rajone nebuvo žmogžudysčių.

Policija susidūrė su išbandymais
Pradėdamas savąją praėjusiųjų metų veiklos ataskaitą, Rokiškio policijos komisariato viršininkas R. Čepulis pabrėžė, kad pernai policijos pareigūnai susidūrė su naujais išbandymais. Tokie išbandymai tai – metų pradžioje covid-19 ligos plitimo kontrolei skirtos priemonės. Štai pernai sausį pareigūnai (greta kitų darbų ir kasdienių užduočių) tam skyrė 376 valandas, vasarį – 225, kovą – daugiau nei 400, balandį – 170 valandų. Viso ligos plitimo kontrolės priemonėms pareigūnai pernai skyrė 1300 val. Dar 1700 val. Rokiškėnai policijos pareigūnai skyrė talkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, valdant migrantų krizę. Mūsų pareigūnai vykdė sienos kontrolės priemones ir kitas jiems pavestas užduotis Alytaus ir Utenos apskrityse.

Reagavo ypač greitai
Vienas visuomenei aktualiausių klausimų: kaip operatyviai policijos pareigūnai reaguoja į įvairiausius iškvietimus. Skubiausi yra A kategorijos iškvietimai, kai į įvykio vietą ekipažas turi atvykti per 12 min. Tokių iškvietimų pernai būta 162, į 160 pareigūnai spėjo pagal laiko limitą. Atvykti į B kategorijos įvykio vietą reikia per 20 min. Tokių iškvietimų pernai būta 772, į 770 pareigūnai atvyko „tilpdami“ į laiko limitą. C kategorijos įvykių, į kuriuos pareigūnams reikia atvykti per valandą, pernai buvo 2592, laiku spėta į 99 proc. šių įvykių.

Įdomu tai, kad lyginant su 2020-aisiais metais, A kategorijai priskirtinų įvykių padaugėjo: užpernai jų būta 125, pernai 162. O štai B kategorijos įvykių sumažėjo: 2020 m. jų būta 903, pernai – 772. C kategorijos įvykių skaičius irgi šiek tiek išaugo: 2020 m. jų buvo 2494, pernai – 2592.
R. Čepulis pabrėžė ir vieną svarbią aplinkybę, vertinant pareigūnų reagavimo į iškvietimus greitį: mūsų rajonas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Be to, auga įvykių, registruojamų nuotoliniu būdu: kreipiantis į policiją elektroniniais laiškais, pridedant įvykio nuotraukas, skaičius. Pasak rajono policijos komisariato viršininko, toks kreipimosi būdas yra aktualus ir patogus gyventojams.

Nusikalstamų veikų mažėjo
Policijos pareigūnai nuoširdžiai džiaugiasi, kad pernai rajone nebuvo žmogžudysčių. Apskritai, visų nusikalstamų veikų mažėjo 12 proc.
O per penkerius metus nusikalstamų veikų rajone sumažėjo kone dvigubai. 2017 m. jų buvo registruota 595, 2018 m. – 499, 2019 m. – 419, 2020 m. – 337, o pernai – 295. Iš jų pernai ištirta 229 nusikalstamos veikos. Nusikaltėliams yra labai nemalonių žinių – galimybės išsisukti nuo bausmės kasmet vis mažėja. Štai jei 2017 m. buvo ištirta 62,4 proc. nusikalstamų veikų, tai 2018 m. – jau 68,3 proc., 2019 m. – 70,2 proc., 2020 m. – 78,9 proc., o pernai –77,4 proc.

Dažniausios nusikalstamos veikos yra smurtas artimoje aplinkoje, vairavimas neblaiviam, vagystės, nusikaltimai finansų sistemai, viešosios tvarkos pažeidimai, narkotikai.

Nusikalstamų veiklų mažėjimas akivaizdus ir pagal seniūnijas. Štai gyventojų skaičiumi didžiausioje Rokiškio miesto seniūnijoje 2018 m. užfiksuota 271 nusikalstama veika, o pernai – tik 98. Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje 2018 m. buvo nusikalsta 109 kartus, pernai – tik 44. Mažesnėse seniūnijose ir mažėjimas ne toks ženklus, bet visgi yra tendencija. Štai Juodupėje per 2018-2020 m. buvo fiksuojamos 54-55 nusikalstamos veikos, o pernai jų būta tik 33. Kamajų seniūnijoje nusikalstamumas svyruodavo tarp 27-28 atvejų, o pernai fiksuota 24. Panemunėlio seniūnijoje anksčiau nusikalstamų veiklų per metus pasitaikydavo 27, 22, o 2020 m. jų buvo 9, pernai – 10. Kazliškyje, atvirkščiai, šių veikų kiekis pernai ūgtelėjo: jei užpernai būta tik keturių, tai pernai – 9. Pandėlio seniūnijoje, lyginant su 2018 m., nusikalstamumas sumažėjo dukart: 2018 m. fiksuotos 56 nusikalstamos veikos, o pernai tik 21. Kriaunų seniūnijos žmonės pernai nusikalto 5 kartus. Jūžintų seniūnijoje, lyginant su užpernai, pernai nusikalstamų veikų skaičius išaugo dukart (2020 m. buvo 12, pernai – 23). Obelių seniūnijoje, lyginant su 2018 m., pernai jų sumažėjo dukart: 61 ir atitinkamai 28 nusikalstamos veikos. Mažiausia nusikalstamų veikų, vos penkios buvo fiksuotos Kriaunų seniūnijoje.

Akivaizdi nusikaltimų viešajai tvarkai mažėjimo tendencija: jei rajone 2017 m. tokių būta 41, ištirta 29, tai pernai buvo tik 11 tokių nusikaltimų, o ištirti 6.

Beveik penktadaliu rajone sumažėjo vagysčių. Policijos komisariato viršininko vertinimu, tą lėmė keli faktoriai. Ūkininkai aktyviau saugo savo techniką, gyventojai vis dažniau turtą saugo ir įdiegdami vaizdo kameras.

Įdomu, kad kai kuriais metais nusikaltimų ištiriama daugiau, nei užfiksuojama: tai rodo, kad tyrimas persikėlė į kitus kalendorinius metus. Šiaip jau nusikalstamos veikos tyrimo trukmė Rokiškio rajono policijos komisariate pernai buvo 69 dienos. Tokį efektyvumą pasak R. Čepulio, rajono policijos pareigūnai pasiekė itin glaudžiai bendradarbiaudami su kitomis teisėsaugos institucijomis.

Atsargiai – sukčiai!
Viena nemaloniausių ir imliausių tyrimų laikui nusikalstamų veiklų – sukčiavimai. Pareigūnams darbą apsunkina tai, kad apgautų žmonių lėšos keliauja vienos sukčių sąskaitos į kitą po kelis kartus.

Pagrindinė sukčiavimo schema, pasak R. Čepulio, kodiniu pavadinimu „Parduoti, ko neturi“. Įdedamas fiktyvus skelbimas apie parduodamą vertingą prekę. Ir kai susigundęs pirkėjas perveda arba avansą, arba visą lėšų sumą, sukčiai skelbimą panaikina, o susiekti su „pardavėjais“ tampa nebeįmanoma.

Kita gana paplitusi sukčiavimo schema – fiktyvios nuorodos į bankų svetaines. Sukčiai kėsinasi prisijungti prie elektroninių sąskaitų, įsilauždami į asmenų Smart ID programėles. Dažniau šie sukčiai kėsinosi į SEB banko klientų sąskaitas. Jei pavykdavo apgauti, pinigai iškeliaudavo ir į užsienio sąskaitas.

Štai užpernai buvo fiksuoti 9 sukčiavimo atvejai, ištirti – 12, o pernai fiksuota taip pat 9, kol kas baigtas tik vienas tyrimas.

Norinčių svaigintis – kiek mažėja
Pernai rajono policijos pareigūnai registravo 11 nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Ištirtos buvo 9 veikos. Palyginti, užpernai veikų fiksuota 14, visos buvo ištirtos.

Sulaikyti keturi asmenys, kurie narkotikus platino. „Vykdomas aktyvus darbas, prevencinės priemonės“, – apie policijos darbą siekiant mažinti narkotinių medžiagų vartojimą, sake R. Čepulis.

Peštis nesiliauja
Didžiulę dalį policijos iškvietimų vis dar sudaro smurtas artimoje aplinkoje. Iškvietimų skaičius tolydžio auga. Jei 2017 m. policijai teko vykti į 418 tokių įvykių, 2018 m. tokių fiksuota 295, tai 2019 m. iškvietimų skaičius išaugo iki 470, užpernai – iki 590, o pernai daugmaž stabilizavosi: pareigūnai vyko į 593 iškvietimus. Tačiau ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius tolydžio mažėja. Užpernai ikiteisminiais tyrimais baigėsi 79 iškvietimai, pernai – 60.

Jau pernai R. Čepulis atskleidė sėkmingos prevencinės veiklos receptą: jei policija jau iškviečiama gesinti šeimyninių konfliktų, nors iki kumščių ar kitų priemonių panaudojimo šie ir neišauga, pareigūnai tokios šeimos iš akiračio nebepaleidžia. Reguliariai lanko ir domisi, kaip sekasi sugyventi kartu. Toks dėmesys drausmina, gelbėja ir žmonių sveikatą, ir gyvybę. Tą liudija ir faktas, kad pernai rajone neužfiksuota žmogžudysčių. Visgi smurtas artimoje aplinkoje, R. Čepulio teigimu, yra skaudi visuomenės problema, kuriai reikia sutelkti ne tik policijos, bet ir kitų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų pajėgas.

Kelyje – saugiausi metai
Rajono policijos pareigūnai džiaugiasi ir tuo, kad pernai buvo saugiausi pastarojo laikmečio metai kelyje. Viso registruotas 21 įskaitinis įvykis (toks įvykis, kai sužalojami ar žūva žmonės). Šiuose įvykiuose nežuvo nė vienas žmogus, 25 buvo sužeisti. Pagrindinės tokių skaudžių įvykių priežastys, pasak rajono policijos komisariato viršininko, yra greitis, netinkamas eismo dalyvių manevravimas, dviratininkų ir pėsčiųjų nusižengimai kelių eismo taisyklėms, ir, žinoma, alkoholis. Pernai dėl vairuotojų kaltės kilo 19 įskaitinių eismo įvykių, po vieną – dėl pėsčiojo ar dviratininko kaltės.

Nors įskaitinių eismo įvykių pernai buvo mažiau, tačiau girtų erelių rajono keliuose įkliuvo daugiau nei užpernai. Pagauti šiuos potencialius žudikus už vairo padėjo ir neabejinga visuomenė. Pasak R. Čepulio, kas trečias gyventojų ar kitų eismo dalyvių pranešimas apie įtartinai važiuojantį, galimai girtą asmenį pasitvirtino. Todėl jis ragino visuomenę ir toliau išlikti budrią ir nepakančią vairuojantiems neblaiviems.

(Bus daugiau).