Atidėtas gyvenimas: pirmyn į šviesią ateitį, o gal... į mirtį?

Turėkime laiko nors per šventes laisvadienius paskaityti ilgesnius prasmingus pamąstymus. Įsigilinkime, pasiginčykime su savimi, Lina ar su šalia esančiu. Juk diskusijose gimsta tiesa.

turesi ant ko ir ka uzsitepti jei dirbsi netinginiausi, dirbti reikia. bet ne kiekvienam lemta susikrauti turtus, o ir tie turtingieji dazniausiai nelaimingi bijantys prarasti kapitala mintys dazniausiai sukasi kaip viska dar padauginti. vat cia ir pasibaigia sielos ramybe. as neturiu dideliu turtu bet man uztenka ir to ka turiu. reikia ismokti dziaugtis gyvenimu,mazyciais pasiekimais,sakykim visi sveiki ligos aplenkia mano seima tai argi ne laime,aisku laime. eini gatve oras grazus , sutinki pazystamus zmones sveikiniesi kalbi argi tai nesuteikia dziaugsmo nors trumpam laikui,argi nepagereja nuotaika? aisku pasijauti laimingesnis. ir daug tokiu momentu atrodo smulkmena bet pasijauti kitaip ,tada savo sielos viduje pajauti pilnatve ir uztenka to ka pamatei kiek pabendravai. dziaukimes paprastom smulkmenom ir gyvenimas bus sviesesnis ir patys noresim skleisti geri nuosirduma.

šaunuolė,puikus straipsnis,daugiau tokių,didesnės apimties .Tikriausiai ir sirenoj moka nuo žodžių skaičiaus.Skaičiau tik komentarus.

Trumpai - aiškiai, gražiai skamba. Bet gal galėtumėt pakomentuoti kaip tokią idilę įgivendinti ? Net ir nesiekiant turtų žmonėms dažnai reikia nemažai jėgu ir laiko įdeti, kad turėti ką ant duonos užsitepti, nes vien tik kvietkus ustydamas, bei gerus darbus darydmas , manau, ne tik kad neturėsi ko užsitept, bet nelabai turėsi ir ant ko tept. Tokia realybė ir nelabai čia ką pakeisi

moralas toks jog mirsime visi ,nesame amzinai begyvenantys , nesivaikykime materialiu turtu, pamatykime gamtos grozi, uzuoskime geles kvapa, paguoskime salia nuliudusi. gyvenkime klausydami savo sielos balso, darydami gerus darbus.

Ne autorės ir skaitytojų problema kad kažkas nemoka skaityti. Jei nesugebat tokio teksto suvokt, tai kaip jūs apskritai aplinkoje susigaudo te.

Man sunku šioje, eilinėje trydoje įžvelgti moralą. Gal kas galėtų tai parašyti keliais žodžiais ?

Puikus straipsnis. Apie esminius dalykus. Gerbkime išėjusius. Bet tausokime gamtą. Matykime esmę

Labai daug parašėt bet esmė nerišli,jeigu galvojate,kad atmintis išėjusiųjų nebereikalinga,tai manykim ,kad ir ateitis bereikšmė4506

geras straipsnis, skaičiau neatsitraukdama

Ar gakėtų tokia protinga autorė atsakyti į klausimą? Pvz kai imi iš banko paskolą bankas reikalauja kažkojuo užstato, nekilnojamo turto. O kai bankas ima iš mūsų visų paskolas,indėlius, atlyginimus ir pensijas tai nesuteikia jokio užstato! Kodėl???

tevai, nerašinėk komentarų

Nu jo, pilstymas iš kiauro į tuščią.... gaila, kad autorė nemoka svarbių žinių perduot glaustai ir suprantamai....

Atkreipčiau dėmesį į citatą: "Mes kategoriškai atsisakome pripažinti, kad yra dalykų, nepažinių nei mūsų protui, nei mūsų valiai, nei mūsų mokslui." Pilnai tam pritariu. O kodėl? Nes daugumos materialinė padėtis ženkliai pagerėjo, bet sąmonė, progresavo vėžlio žingsniu arba visai neprogresavo. To pasėkoje susidarė didžiulė praraja (skirtumas) tarp materialinės padėties (gerbūvio ir pan.) ir sąmonės būsenos (kaip atjauta, nesavanaudiškumas, gailėjimasis dėl padarytų klaidų ir t.t.).

Nespėju perskaityti vieno, o jau ir kitas...

Ilgas straipsnis apie nieką

O kaip jūs tada knygas skaitot? Ar tik apie demotyvacijas diskutuojat?

Nu laaabaaaai plačiai tos mintys dėliojasi. Kartais, kai sugalvoju su kolegomis padiskutuoti apie straipsnį, daugelio jų atsakymas būna analogiškas: pradėjau, bet neturėjau kantrybės iki pabaigos perskaityti tokių ilgų pamąstymų... Ne be reikalo yra rusiškas auksinis posakis: Краткость — сестра таланта [Kratkost' — sestra talanta]