Atsidėkojo už dėmesį: visuomenininkas L. Šablinskas pasidabino sidabro ženklu „Už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai“ (foto) (0)

L. Šablinsko namuose sukauptas asmenines, itin įspūdingas kolekcijas pirmadienio vakarą papildė jam įteiktas Rokiškio rajono savivaldybės jau 12-a metų nusipelniusiems krašto kultūros puoselėtojams skiriamas sidabro ženklas „Už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai“. Minint Pasaulinę kultūros dieną, oficialios ceremonijos metu Rokiškio krašto muziejuje laureatą pasveikinti susirinkę žmonės neslėpė – šį įvertinimą L. Šablinskui įteikti reikėjo jau seniai.

Visi po žiedą

L. Šablinskas tapo 16-uoju sidabro ženklo „Už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai“ laureatu. Aktyvus visuomenininkas, kunigo švietėjo Jono Katelės paramos ir labdaros fondo valdytojas, UAB „Leokordis“ direktorius itin aktyviai remia Rokiškio kultūros puoselėtojus ir per ilgus metus sukūrė glaudų ryšį su visų meno formų puoselėtojais ne tik Rokiškio krašte.

Rokiškio vietos veiklos grupės atstovei Raimondai Stankevičiūtei-Vilimienei trumpai pristatant laureatą ir gausybę jo veiklų buvo nenuostabu, kodėl Krašto muziejaus dvaro menė buvo sausakimša, o kiekvieno atėjusiojo rankose, mažų mažiausiai, gėlės žiedas.

Pasveikinti laureato ir pasidžiaugti jam skirtu įvertinimu atėjo žmonės, prie kurių planų įgyvendinimo L. Šablinskas nuolat prisideda.

Ceremonijos metu buvo pagerbtos ir dar dvi, kartu su L. Šablinsku į sidabro ženklo apdovanojimą pretendavusios nominantės: Aldona Žėkienė iš Obelių ir Violeta Alekienė iš Panemunėlio. Joms įteiktos atminimo dovanėlės bei glėbiai sveikintojų gėlių.

Laureatas pasveikino... M. Alekną

Atsiėmęs apdovanojimą, L. Šablinskas neskubėjo paimti gėlių: „Padėkosiu vėliau. Pirmiausia noriu pats pasveikinti. Trys sveikinimai iš mano pusės: šį krucifiksą iš savo asmeninės kolekcijos, noriu įteikti Violetai kaip ženklą, kad ją ir toliau globotų, o darbai toliau neštų naudą. Aldonai – maža dėžutė, kad drugeliai ir toliau skraidytų. Ir trečias, dabar šiek tiek nukrypsiu nuo kultūros prie sporto... Kaip disko metikas, ilgametis Lietuvos rinktinės narys, norėčiau pasveikinti Mykolą Alekną, kuris šiandien pasiekė naują Pasaulio rekordą (L. Šablinskas imitavo disko metimą – aut. past.). Linkėjimai tau, Mykolai“.

Vien gražūs žodžiai

Prie L. Šablinsko nusidriekė eilė norinčiųjų jį pasveikinti. Vieni skubėjo pasisakyti garsiai, kiti atsineštas gėles įteikė tyliai ir asmeniškai kažką pašnabždėdami.

Rokiškio Kultūros centro režisierė Neringa Danienė dėkojo už ypatingą laureato meilę būtent teatro žanrui: „Mes, teatralai, jaučiam išskirtinę Leonardo meilę. Kas pamenate, anksčiau būdavo humoristinis „Nikodemų“ statulėlių įteikimo renginys. Visgi, renginio pabaigoje vieną visada įteikdavom rimtai, jausdami didžiulę pagarbą ir vertindami tą asmenį. Šiandien paskaičiavau, kad statulėlę „Už viską“ yra gavę tik trys žmonės iš šalies: Dalius Trumpa, Vytautas Saulis ir Leonardas. Mes seniai bendraujame ir visada jaučiam jo buvimą šalia. Šis apdovanojimas jam, mūsų nuomone, yra natūralus ir žinia nei kiek nenustebino. Tikrai atrodo, kad įteiktas turėjo būti jau anksčiau“.

Humoro pilną sveikinimo kalbą rėžė Anykščių kultūros centro režisierius Jonas Buziliauskas, kuris kartu su L. Šablinsku taip pat įgyvendino ne vieną bendrą projektą: „Jaučiau didelę atsakomybę kartu su juo 2011 m. stovėti prie kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo ištakų, sukurti tą jaunimo dramos studiją... Esu dėkingas Leonardui už pagalbą, nes ten vykdavo unikalūs dalykai: mes gyvendavom jo sodyboje ir per savaitę pastatydavom spektaklį. Tuos spektaklius rodydavom įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, į kuriuos, dažniausiai, jis ir veždavo, nes būdavo mūsų vairuotojas, aišku – rėmėjas ir kartą buvo net apšvietėjas (šviesų inžinierius – aut. past.)“.

Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimų studijų centro vadovė Alicija Matiukienė, sveikindama laureatą, ištarė bene tiksliausiai laureatą ir krašto kultūros puoselėtojus apibūdinančią frazę: „Su Leonardu visada rasdavome bendrą kalbą. Kažkada jis pasakė: „Kultūra, tai – ne problema. Kultūra – problemų sprendimas“. Ir ačiū jam už šį požiūrį“.  

A. Žėkienė taip pat neliko „skolinga“ ir sveikindama L. Šablinską juokavo: „Sveikinu, Leonardai, gavus tą sidabro ženklą, kurį mes su Violeta, Jums leidus, pasimatuosime. Kas žino, juk kitais metais Jūs jau nebepretenduosit... Kitas dalykas – Jonas čia kalbėjo apie Jūsų paramą ir, kad buvot apšvietėju – man, nors ir mažo teatro vadovei, irgi reikėtų. Gal pasikalbėsime apie tai?“.

Juoko ir gerų emocijų kupina ceremonija baigėsi šventiniu pasivaišinimu.