Deivės Gabijos ir Šv. Agotos diena (0)

  Nuo seno vasario 5 – oji  minėta kaip ugnies deivės Gabijos, kitados laikytos židinio globėja, diena. Juk Gabija ruginę tešlą paversdavo duona. Tą dieną pirmąjį kepalą pažymėdavo kryžiumi (Gabijos ugnies ženklu), namuose buvo atliekamos apeigos Žemynai ir Žemėpačiui, palabinant ir nuliejant pirmą alaus gurkšnį žemėn.

  Įvedus krikščionybę, senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Sicilijoje, Katalonijoje, III a. viduryje gyvenusi šventoji buvusi sudeginta ant laužo, tad tikima, jog  ji sergsti nuo gaisrų, žaibų, stichinių nelaimių ir net žemės drebėjimų bei ugnikalnių išsiveržimų.

  Šv. Agotos dieną bažnyčioje šventinama duona, druska ir vanduo. Tikėta, jog tokia duona turinti galios ne tik apsaugoti nuo ugnies, bet ir nugalėti kitokį blogį, gydyti. Kilus gaisrui šventintos duonos gabalėlis buvo metamas į ugnį, tikint, kad ugnis nurims. O griaudint duonos gabalėlį laikydavo rankoje, kad perkūną atbaidytų.

  Šv. Agota – viena populiariausių šventųjų tarp lietuvių liaudies skulptūrų. Neretai tokios skulptūros buvo bendros visam kaimui ir žiūrėdavo į priešingą pusę, kad iš kaimo išviliotų ugnį. Dažna ji ir sodybų koplytėlėse – saugodavo trobesius nuo gaisro.

„Rokiškio Sirena“ inform.