Dešimt metų paskyręs bažnyčių varpams (0)

Artėja vienas reikšmingiausių įvykių Rokiškio miestui - per Sekmines, birželio 5 d., suskambės visi trys Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios varpai. 2019 m. gruodžio 8 d. pašventinti, išlieti seniausioje pasaulio liejykloje Fonderia Pontificia Marineli, jie kurį laiką parapijiečiams bei svečiams buvo pristatomi apžiūrėjimui, tačiau tiesioginės savo misijos neatliko. Balandžio 27 d. varpai buvo įkelti į bažnyčios bokštą. Mūsų krašto iniciatyvūs žmonės prisidėjo prie to, kad būtų sukurtas unikalus skambėjimo mechanizmas ir varpai vėl neštų žinią Rokiškyje. Taip pat išleistas albumas apie Rokiškio krašto šventoves ir varpus. Prie šių dviejų įvykių bene daugiausia prisidėjo Lietuvos kampanologų draugijos prezidentas, verslininkas ir kultūros rėmėjas Leonardas Šablinskas iš Rokiškio. Apie tai, kodėl svarbu pasirūpinti bažnyčių varpais – mūsų pokalbyje.

- Susidarė įspūdis, kad Jums ypatingą vietą gyvenime užima bažnyčios ir varpai. Kaip manote, kodėl?

- Bažnyčia man - vartai į gyvenimą, gyvenimo pamatas. Pažintis su varpais atsirado vėliau, 2012 metais, kai tapau neoficialiu Rokiškio Šv. Mato evangelisto bažnyčios varpininku: skambindavau varpais sekmadieniais, kviesdamas Šv. Mišioms. Tada supratau varpų prasmę ir jų misiją.

- Papasakokite, kas sieja Jūsų šeimą su Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia?

- Save šioje bažnyčioje prisimenu nuo penkiolikos metų. Ilgą laiką Šv. Mato bažnyčia mūsų šeimai buvo antri namai, kiekvienas sekmadienis šventė: pasitempti, pasipuošti, dalyvauti. Brolis ir sesės giedojo bažnyčios chore, visa šeima aktyviai rėmė bažnyčią, dėdė Povilas dalyvaudavo bažnytinėse procesijose ir kitose apeigose, o dėdė Vytautas buvo ilgametis bažnyčios zakristijonas.

Šiuo metu lavinu save dar vienoje srityje, susijusioje su bažnyčia –  giedu Žiobiškio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios chore.

- Koks Jūsų indėlis prie dviejų varpų įkėlimo į šios bažnyčios bokštą 2022 m. balandžio 27 d.?

- Esu vienas iš  šios idėjos autorių, mano šeima – Šv. Mato vardu pakrikštyto varpo fundatoriai.

- Kodėl buvo svarbu tai padaryti?

- Daugiau kaip prieš šimtą metų bažnyčios varpinėje buvo trys varpai, tad tikslas buvo atstatyti istorinę tiesą. 1868–1877 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Jos fundatorius – Rokiškio grafas Reinholdas Tyzenhauzas. 1883 m. pastatytas varpinės bokštas, į varpinę grafaitės Marijos Tyzenhauzaitės - Pšezdzeckienės rūpesčiu įkelti trys varpai tėvo ir brolių garbei: Šv. Konstantinas, Šv. Reinoldas, Šv. Zbignevas. 1915 m. vasara daugeliui Lietuvos varpų buvo lemtinga – carinės valdžios nurodymu jie masiškai išvežti į Rusijos imperijos gilumą, kad vokiečiai negalėtų varpų panaudoti kaip žaliavos karinei pramonei - nebūtų perlieti į ginklus. Iškeliavo ir visi trys Rokiškio varpai.

- Apibūdinkite, ką reiškia varpai bažnyčiai ir pačiam miestui?

- Varpai perspėdavo apie artėjantį pavojų, šaukė į kovą, kvietė melstis, pranešdavo valandas, skelbdavo liūdną ar linksmą žinią, dalyvaudavo įvairiose liturginėse apeigose.

Dabar jų misija – kviesti tikinčiuosius į mišias, vidudienio „Viešpaties angelo“ maldai, pranešti apie mirusį, suskambėti iškilmingomis progomis, palydint tikinčiųjų maldas (pvz. Velykinės procesijos metu). Varpas – miesto gyvybės simbolis.

- Kas paskatino įkurti Lietuvos kampanologų draugiją „Societas campanarum Lituaniae"?

- Draugijos atsiradimą įtakojo Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios senojo varpo rekonstrukcija ir tiriamosios ekspedicijos Rokiškio krašte 2015 metais, kuomet pavyko identifikuoti patį seniausią Baltijos šalyse varpą Kriaunų Dievo apvaizdos bažnyčios varpinėje. Įkūrimo metu tokio pobūdžio draugija buvo vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

- Jūs ir paslaptingą istoriją turintis Kriaunų varpas – kas bendro?

- Kriaunų Dievo apvaizdos bažnyčios varpo istorija ypatinga. Kiekvieną kartą rašant jo istoriją, būtina akcentuoti, kad be Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae" indėlio jis būtų nerastas, neatpažintas.

2015 metais telkiau mecenatus atkurti Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios varpą. Kėlė rūpestį neteisingas lingavimo mechanizmas. Norėdamas išsiaiškinti varpo istoriją,  kreipiausi į mokslininką Gintautą Žalėną, varpų tyrinėtoją, meno istoriką.

Su mokslininku į Rokiškį atvyko nuolatinis jo palydovas, kaunietis varpų fotografas R. Dūda, su jais atvyko ukmergiškis visuomenininkas Romas Petras Šaulys, tuo metu ir iki šiol besirūpinantis, prižiūrintis senus Veprių varpus, mecenavęs naujus bei skambinantis jais. Tyrinėtojų planuose buvo ne tik Rokiškio bažnyčia: buvo suplanuota aplankyti Jūžintų bažnyčią, jos vienuolių celes ir užsukti  į Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčią. Šios bažnyčios varpinėje laukė atradimas, perrašęs ne tik Lietuvos varpų istoriją.

- Tam, kad pažinti varpus ir šventoves, reikia daug žinoti. Ką studijavote ir kokie mokytojai davė daugiausia žinių ir paliko giliausią antspaudą?

- Kadangi prie varpų prisiliečiau tik prieš dešimtį metų, per šį laikotarpį nuolat auginu save šioje srityje. Mokslinės - tiriamosios ekspedicijos, kurios vykdomos ne tik Lietuvoje kartu su  meno istoriku dr. Gintautu  Žalėnu, prof. Libertu Klimka, inžinieriumi Sauliu Stulpinu, suteikė ir teikia daug žinių.  

Giliausią antspaudą šioje srityje paliko naujųjų Rokiškio varpų odisėja: nuo idėjų iki galutinio rezultato. Ieškant geriausio sprendimo, teko aplankyti kelias varpų liejyklas Lenkijoje ir Vokietijoje, ir net tris kartus pabuvoti seniausioje pasaulio varpų liejykloje Fonderia Pontificia Marinelli (Italija) su ypatinga misija – pirmos kelionės metu buvo iškeltas tikslas susipažinti su liejykla, įvertinti galimybes užsakyti varpus. Antroji kelionė buvo ypatingai atsakinga: užsakymas ir derybiniai niuansai. Trečioji kelionė – dalyvavimas varpų liejimo procese ir ją lydinčioje liturginėje ceremonijoje.

- Kokią žinią norėtumėte pranešti tiems, kurie dar nežino, kokią prasmę turi bažnyčių varpai?

- Varpas - tai tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus. Varpai – meno kūriniai, ypatingi muzikos instrumentai. Nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. balandžio 27 dienos Rokiškio krašto žmonės ir miesto svečiai turėjo unikalią galimybę susipažinti su naujais varpais Šv. Mato bažnyčioje

- Kokius įdomius faktus ir patirtis, susijusius su varpais, norėtumėte paminėti?

- Krokuvos liejykloje 2019 m. teko pamatyti šiuo metu didžiausią linguojantį varpą pasaulyje „Vox Patris“ (Tėvo balsas) – 4 m aukščio ir 4,5 m skersmens, sveriantį 55 tonas, skirtą Amžinojo Tėvo bazilikai Trindadės mieste centrinėje Brazilijoje. Liejybos procesui vadovavęs Piotras Olszewskis liudijo, kad šį varpą 100 m aukščio bokšte judins keturi varikliai, o pasirengimas ir bandymai lieti varpą truko beveik ketverius metus.

Renku ypatingą kolekciją: pasitaikius progai, legaliai ar nelegaliai, kolekcionuoju varpų skambėjimą, suduodamas varpo šerdimi.

Kolekcijoje:

 – Švento Marko varpinės, kuri stovi priešais Šv. Morkaus baziliką Venecijoje, vienas iš 5 varpų, kurie pavadinti Nona, Marangona, Maleficio, Trottiera, Pregadi;

– Gozo salos (Malta) Šv. Jurgio bazilikos varpai;

– Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos varpinės varpai. 2002 m. buvo pašventinti ir užkelti šeši nauji varpai – Kelno arkivyskupijos dovana Vilniaus katedrai ir miestui. Atsidėkojant Kelno arkivyskupui Joachimui Meisteriui, didžiausias varpas pavadintas šv. Joachimo vardu. Kitiems varpams suteikti Lietuvos ir Vilniaus globėjų vardai: Šv. Kazimiero, Šv. Stanislovo, Šv. Elenos, Šv. Onos ir Pal. Jurgio Matulaičio.

– Laisvės varpas, esantis Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte, slepiantis Lietuvai neabejotinai svarbų simbolį – Laisvės varpą. Tokių varpų pasaulyje yra tik trys.

- Knyga apie Rokiškio krašto šventoves ir varpus – istorinis palikimas Rokiškiui, įsiamžinimas, savęs įprasminimas... arba pratęskite.

- ...pareiga.

- Kaip manote, ką dar galite duoti savo kraštui?

- Visada duoti lengviau, negu imti. Duoti galima daug, svarbu, kad būtų kas pasiima. Prieš kiekvieną darbą reikia gerai apmąstyti ir tai įvertinti. Tik tada galima patirti tikrąją vertę.

Artėja ypatingas momentas, kai per Sekmines, birželio 5 d. suskambės visi trys Šv. Mato bažnyčios varpai. Tai neeilinis įvykis miesto gyvenime, nauja energija, gyvybė.

Ypatingai šia proga norėčiau padėkoti žmonėms, prisidėjusiems prie šio įvykio sukūrimo: dekanui Eimantui Novikui, varpų mecenatams Vladislavai ir Pranui Blažiams, Lidijai ir Lidijui Galvanauskams, Astai ir Irmantui Tarvydžiams, Adelei ir Vincui Šablinskams, J. Katelės fondui, visiems parapijiečiams, prisidėjusiems prie varpų įkėlimo ir montavimo darbų.

- Papasakokite plačiau apie Jūsų vadovaujamo kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo išleistą knygą. Kur ir kada su šia knyga galės susipažinti skaitytojas?

- Fondas, bendradarbiaudamas su Lietuvos kampanologų draugija ir Rokiškio rajono savivaldybe, išleido unikalų albumą „Rokiškio krašto šventovės ir varpai. XIII-XXI a.“ (2021 m.). Šiame leidinyje apibūdinami Rokiškio krašto varpai, apžvelgiama jų istorija.

Birželio 7 d. 16 val. Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio bibliotekoje įvyks šios knygos pristatymas, kuriame dalyvaus knygos sudarytojai ir leidėjai – tad maloniai kviečiame per pristatymą susipažinti su šiuo leidiniu.

Kaip sakoma, „bažnyčia be varpo – lyg daina be žodžių“. Ši citata – iš praeitais metais išleisto albumo „Rokiškio krašto šventovės ir varpai. XIII-XXI a.“ Jame – daug įdomių faktų bei bažnyčių ir varpų istorijos.