Didįjį Ketvirtadienį minimas Eucharistijos įkūrimas (video) (0)

Didįjį Ketvirdadienį minimos Jėzaus kančios išvakarės, Paskutinioji vakarienė. Bažnyčia įžengia į tylos ir laukimo laiką: nutilo varpai ir vargonai. Šiandien pasaulio katalikai meldžiasi ir už savo ganytojus. Mat būtent Didįjį Ketvirtadienį buvo įsteigtas Kunigystės sakramentas. Didįjį Ketvirtadienį „Rokiškio Sirena“ kvietė melstis su Pandėlio parapijos tikinčiaisiais.

Tylos ir pasnininko laikas

Didįjį Ketvirtadienį, kaip mūsų krašte sakoma, užsigavi varpai. Taip įžengiama į tylos ir susikaupimo laiką. Skambant garbės himnui „Garbė Dievui aukštybėse“ patarnautojas ima skambinti varpais ir varpeliais, o baigus himną nutyla ir varpai, ir vargonai. Sugiedojus Garbės himną Pandėlio parapijos vargonininkė Asta Davolienė išjungė instrumentą. Vargonai ir varpai vėl suskambės tik Velyknakčio liturgijos metu, giedant tą patį Garbės himną. O iki jo patarnautojai primins, kada reikia atsiklaupti, mušdami specialų medinį įtaisą.

Didysis Ketvirtadienis svarbus ir tuo, kad tai Kristaus kančios išvakarės. Paskutinės vakarienės metu Jėzus įsteigė Eucharistiją. Taip pat ir Kunigystės sakramentą. Todėl šią dieną meldžiamasi už dvasininkus, meldžiama naujų pašaukimų Bažnyčiai. Didįjį Ketvirtadienį prasideda ir griežtas pasninkas.

Jautrus prisminimas apie pašaukimą

Pandėlio parapijos klebonas, Panemunio ir Skapiškio parapijų administratorius Albertas Kasperavičius šv. Mišių pradžioje jautriai prisiminė pas Viešpatį išėjusį Palendrių šv. Benedikto vienuolyno vienuolį tėvą Gerard de Martel. Kuris dvasiškais patarimais lydėjo kun. A. Kasperavičių dvejonių laikotarpiu. Pandėlio klebonas kvietė maldoje prisimintį ilgametį šios parapijos dvasininką Bronių Balaišį. Taip pat melstis visus gyvenime sutiktus dvasininkus, tarp jų ir Pandėlio parapijoje užaugusius brolius kunigus Styras. Dvasininkas ragino maldose minėti ir tuos, kurie renkasi tarnystės Dievui ir žmonėms kelią.

Pamoksle kunigas A. Kasperavičius kalbėjo apie tikinčiųjų ir netikinčiųjų santykius, puikybės pagundą. Taip pat ir apie tai, koks turėtų būti tikinčiojo požiūris į dvasininką. Jis prisiminė palyginimą, kad dvasininkas – tai tarsi tas asilaitis, kuriuo Jėzus Verbų sekmadienį įjojo į Jeruzalę. Ir be Dievo, jo veikimo, dvasininkas tebūtų paprastas darbininkas. Ir, akcentavo dvasininkas, jei kas kloja po kojomis palmių šakeles, tai jas kloja Viešpačiui, o ne jo darbininkui.

Apie tai, kas liko už kadro...

Besibaigiant šv. Mišioms, Švenčiausiasis Sakramentas procesijos metu perneštas į garbinimo altorių. Didžiajame altoriuje liko tuščias atvertas tabernakulis, simbolizuojantis Kristaus kančią. Po pamaldų, pasibaigus transliacijai, bažnyčioje dar vyko darbas: kunigas A. Kasperavičius su patarnautoju nuo altoriaus nuėmė žvakes, mišiolą, sulankstė baltą altoriaus apdangalą. Tai gilūs simboliai, liudijantys ir Paskutinės vakarienės pabaigą, ir kenčiančio Dievo vienatvę ir apleistumą... Violetiniu audeklu apdengti visi bažnyčioje esantys kryžiai...

Didysis Penktadienis – Kristaus kančios diena. Ją minėti tikinčiuosius „Rokiškio Sirena“ kviečia 18 val. kartu su Juodupės parapijos bendruomene.