Džiunglių karalius: prireikė papildomo spektaklio (foto +video) (0)
„Džiunglių karalius“ tapo išskirtiniu įvykiu, kuris sudomino ne tik Pandėlio, bet ir Rokiškio, Kupiškio rajonų žiūrovus. Dviejų spektaklių bilietai buvo kaipmat išgraibstyti, tad prireikė ir trečiojo. Rengėjai skaičiavo, kad vien tik salėje spektaklį pamatė apie pusė tūkstančio žiūrovų. O kur dar peržiūros „Rokiškio Sirenos“ facebook paskyroje, kurių skaičius perkopė 8 tūkst.
Spektaklis sukurtas garsiojo animacinio filmo „Liūtas karalius“ motyvais. Viena vertus, tai sėkmingas pasirinkimas dėl itin spalvingų (tiesiogine ir perkeltine prasme) personažų, gerai žinomų, pamėgtų dainų. Tačiau kartu tai ir iššūkis aktoriams: nes spektaklis bus neišvengiamai lyginamas su animaciniu šedevru.
Su iššūkiu gausus aktorių kolektyvas susidorojo puikiai. Greta jau gerai ne tik pandėliečiams, bet ir visiems, besidomintiems rajono muzikiniu gyvenimu, pažįstamų dainininkų, scenoje sužibo naujos žvaigždės. Ir tai yra didžiausia spektaklio išliekamoji vertė. Bene didžiausiu spektaklio atradimu tapo mažąjį liūtuką Simbą suvaidinęs Klaudijus Šerepka. Charizmatiškas, energija spinduliuojantis vaikinukas tiesiog žibėjo scenoje, atrodė, kad šis vaidmuo sukurtas specialiai jam. O ir kiti „Pandėlio balsiukų“ auklėtiniai puikiai susidorojo ir su sceniniu jauduliu, ir su nelengva užduotimi: ne tik padainuoti, bet ir papasakoti liūtų šeimos ir jų draugų istoriją. Įsimintinas buvo žynio vaidmens atlikėjos puikus balsas, šauni surikatos ir karpuočio „Hakuna Matata“, taip pat ir jaunųjų liūtų porelės charizmatiški šokiai ir vaidyba.Ir vyresnieji pandėliečiai puikiai talkino scenoje jaunimui. Kaip sakė režisierė Neringa Danienė, džiugu, kad kiek daugiau nei 700 gyventojų turintis Pandėlys turi tiek talentų spektakliui.
Sceniniai sprendimai taip pat nebuvo lengvi. Džiunglių istoriją pasakoti mažoje Pandėlio kultūros centro scenoje buvo tam tikras iššūkis. Ypač sėkmingas sprendimas – šešėlių teatras, kaip pasakojo N. Danienė, taip pat buvo sudėtingas: kad jis atsiskleistų, reikėjo išbandyti ne vieną apšvietimo variantą. Kadangi spektalyje vaidino per 30 aktorių, nedidelė scenos erdvė kai kurioms scenoms buvo gerokai ankšta, todėl teko trinti ribas tarp scenos ir žiūrovų, ir tai suteikė spektakliui dar daugiau dinamikos.
Išskirtinių pagyrų nusipelnė ir grimo bei kostiumų autoriai.
Žiūrovai spektakliu liko sužavėti: salė plojo stovėdama. Apie jį buvo kalbama visur: Pandėlio gatvėse, parduotuvėse. Atėjusi pasigrožėti auklėtinių darbu „Pandėlio balsiukų“ mokytoja Vilma Likienė prieš spektaklį neslėpė jaudulio: ar pavyks? „Jūs nuostabūs“, – po pasirodymo ji kartojo kiekvienam savo auklėtiniui. Ir tai nebuvo vien tik mandagumo ar paskatinimo žodžiai.