Gyvojo Rožinio draugijos ilgai lauktas kongresas: per 600 dalyvių (video +foto) (6)

Paskutiniąją liepos dieną Panemunėlyje – seniai nematytas sujudimas. Į miestelį suvažiavo per 600 Gyvojo Rožinio maldininkų ne tik iš Panevėžio vyskupijos, bet ir Telšių, Kauno, Vilniaus arkivyskupijų. Juos į mūsų kraštą atvedė ilgai lauktas Panevėžio vyskupijos XVI Gyvojo Rožinio kongresas. Jo procesija ir šv. Mišios – vaizdo įraše.

Dalyvių skaičius – įspūdingas

Panemunėlyje, rodės, tuoj pritrūks vietų didžiuliams autobusams statyti. Tai nenuostabu: iš anksto dalyvauti kongrese užsiregistravo per 600 tikinčiųjų. Tačiau šis skaičius gerokai „pamažintas“: juk melstis niekas netrukdė ir tiems, kurie atvyko į įspūdingą renginį iš mūsų ir aplinkinių dekanatų parapijų. Taigi, galima daryti prielaidą, kad realiai buvo apie 700 dalyvių. Kaip sakė Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos vadovė Nijolė Gylienė, tai nėra rekordas – iki pandemijos kongresai sutraukdavo apie tūkstantį maldininkų. Tačiau dabar, po dviejų metų pertraukos (ankstesnysis kongresas vyko 2019 m. Ramygaloje, o 2020 m. kongresas Panemunėlyje buvo atidėtas dėl epidemijos), toks didžiulis dėmesys džiugina.

Kokios tai svarbos įvykis Lietuvos tikintiesiems, liudija faktas, kad maldas iš Panemunėlio šv. Juozapo globos bažnyčios tiesiogiai transliavo Marijos radijas.

Nors ir ganėtinai erdvi Panemunėlio bažnyčia, bet ir ji nesutalpino visų tikinčiųjų. Kurie netilpo, meldėsi šventoriuje. Čia tikinčiųjų patogumui buvo gausiai pristatyta suolelių.

Žiemos savitvarka pasiteisino

Rengiantis kongresui, dar pačiame karantino įkarštyje, žiemą Panemunėlio bažnyčios šventoriuje buvo įgyvendinta nemaža pertvarka: buvo išpjauti avarinės būklės medžiai. Nors Panemunėlio parapijos administratorius dekanas Eimantas Novikas medžiams pjauti turėjo visus reikiamus leidimus, o likę kelmai liudijo, kad medžiai iš tiesų avarinės būklės ir drevėti, atsisveikinimas su jais iššaukė kai kurių parapijiečių nepasitenkinimą ir viešus priekaištus dvasininkui. Tačiau jo sprendimas būti nepopuliariu, bet pasirūpinti visų pirma bažnyčios saugumu, buvo teisingas ir toliaregiškas. Jau toli nuo kelio Rokiškis – Panevėžys matyti šios bažnyčios grožis, kurio nebemaskuoja nevertinga augalija. O įvažiavus į miestelį ant nedidelės kalvos stovinti bažnyčia matyti visa savo didybe. O ir šventoriuje atsivėrusi erdvė – ne tik patogiai talpina tikinčiųjų minias, bet ir leidžia patogiai eiti procesijas. Kas vėlgi buvo labai naudinga kongreso metu. Beje, vietoj senų avarinių medžių šventoriuje bus šis tas naujo. Bet apie tai – straipsnio pabaigoje.

Bažnyčios aktualijos – net prekeivių kioskeliuose

Kaip įprasta didesnių renginių metu, už šventoriaus tvoros įsikūrė prekybininkai. Tiesa, atlaidams įprastų „kermošinių“ saldainių bei loterijų „be pralaimėjimų“ nebuvo. Prekyboje – išimtinai religinės paskirties daiktai – devocionalijos (kryželiai, medalikėliai, rožiniai), šventieji paveikslai, statulėlės, maldaknygės ir maldynai. Įdomu tai, kad prekyboje buvo ir tikrų retenybių – tarpukariu leistos religinės literatūros. Jos nėra išlikę daug – sovietmečiu šios knygos buvo naikinamos, o išlikusios – keliavo iš rankų į rankas, buvo dauginamos savilaidos būdu ar perrašinėjamos, taigi originalūs leidiniai yra ganėtinai reti. Visgi tokių leidinių kainos „nesikandžiojo֧“: štai vieno gana žinomo tarpukario dvasininko knygos III tomas tekainavo vos 12 Eur. Pirkėjai paklausus, ar turi ir pirmuosius du tomus, pardavėjas liūdnai atsiduso: jų nėra...

Katechezė ir Rožinio procesija

Įprastai įsivaizduojama, kad Rožinis kalbamas sėdint bažnyčios klauptuose, dažniausiai prieš šv. Mišias. Taip ir vyksta įprastą sekmadienį. Tačiau kongresuose ši malda kalbama kitaip.  Aplink bažnyčią įrengiamos penkios Rožinio slėpinius simbolizuojančios stotelės ir rengiama procesija. Prieš procesiją – Telšių kunigų seminarijos rektoriaus kunigo Sauliaus Stumbros katechezė.

Po jos – trumpa atokvėpio valandėlė, ir iš bažnyčios nešina gėlėmis vainikuotu Švč. Mergelės Marijos kilnojamuoju altorėliu, procesija pasuka aplink bažnyčią. Slėpiniams apmąstymus, remiantis prelato poeto Maironio eilėmis, parengė Telšių kunigų seminarijos rektorius kunigas Sauliaus Stumbra. Šios procesijos vaizdo įrašą pateikiame „Rokiškio Sirenos“ interneto svetainėje.

Procesija – gausi, joje pramaišiui įvairių dekanatų žmonės. Rokiškio dekanato tikintieji buvo atstovaujami išties gausiai: Rokiškio, Kamajų, Salų, Duokiškio, Pandėlio, kitų parapijų ir, žinoma, Panemunėlio maldininkų. Svečių dvasininkų tarpe mūsų dekanatą atstovavo ne tik Panemunėlio parapijos administratorius – dekanas E. Novikas, bet ir Pandėlio, Panemunio ir Skapiškio klebonas Albertas Kasperavičius. O išpažinčių klausė neseniai Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos vikaru paskirtas kunigas Ernestas Želvys.

Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas. Jo pamokslas skirtas aktualiems pandemijos klausimams, taip pat ir nūdienos iššūkiams: tikėjimo vietai žmogaus sieloje ir visuomenėje aptarti.

Gailėjo, kad iškeliauja Rožinis

Besibaigiant šv. Mišioms, Panemunėlio parapijos žmonės dailiai įrėmintą rankų darbo Rožinį, kuris bažnyčią puošė dvejus metus perdavė kitų metų kongreso organizatoriams – Dusetų parapijos atstovams. Ne vienas liūdnai atsiduso: jau akys ir širdis priprato prie šio, prie altoriaus pačioje garbingiausioje vietoje eksponuojamo Rožinio. O parapijos administratorius, dekanas E. Novikas, sau būdingu šmaikščiu stiliumi pasidalino su susirinkusiais, kodėl jam gaila atiduoti dusetiškiams Rožinį. Išgirdęs priežastį, nusišypsojo net santūrusis vyskupas L. Vodopjanovas. Pasak dekano, dar prieš gerus dvejus metus Panemunėlio tikintieji turėjo ypatingai gerus laikrodžius: į sekmadienines šv. Mišias ateidavo iki jų pradžios likus dešimčiai sekundžių. O štai kai į parapiją atkeliavo pereinamasis kongreso simbolis, tikintieji ėmė rinktis gerokai anksčiau, prieš gerą pusvalandį (tiek maždaug trunka Rožinio malda). Ir dabar baiminasi, kad iškeliavus Rožiniui, tikintieji vėl negrįžtų prie senųjų įpročių į šv. Mišias ateiti nė minutės anksčiau.

Dekanas dėkojo visiems, prisidėjusiems rengiant šį įspūdingą kongresą.

Alėjos pradžia

Po šv. Mišių tikintieji skubėjo į šventorių. Jame, jo saulėtoje pusėje – medelio sodinimo ceremonija. Medelis – daili ir išlaki rausvažiedė magnolija, kurią dovanojo „Medeliai Rokiškyje“. Kaip sakė dekanas, magnolija – naujos alėjos pradžia. Medelis turėtų augti maždaug iki 5 m aukščio. Vyskupas L. Vodopjanovas taip pat džiaugėsi tokiu pasirinkimu: magnolija turėtų atrodyti įspūdingai ir tikintiesiems priminti apie šį įspūdingą kongresą.

Medelio sodinimu iškilmingoji kongreso dalis baigta. Toliau – bendra agapė, istorikės Violetos Aleknienės pasakojimas apie kunigą Joną Katelę ir Panemunėlio kraštą, saviveiklos kolektyvų pasirodymas.