Išgražėjusia Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia grožėsimės jau šiemet (video) (0)

Publikuota: 2022-02-28 Kategorija: Kultūra
Išgražėjusia Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia grožėsimės jau šiemet (video)
Lina Dūdaitė-Kralikienė / Dekanas Eimantas Novikas džiaugėsi, kad presbiterijos remonto darbai vyksta greičiau, nei tikėtąsi.

Rokiškėnai tikintieji su sunkiai tramdomu smalsumu stebi remonto darbus Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Šiuo metu restauruojama presbiterija. Rokiškio dekanato dekanas, Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas Eimantas Novikas tikisi, kad jau šiemet tikintieji galės pasigrožėti atnaujinta presbiterija. Ji restauruojama ir bus atkurtas istorinis jos vaizdas. „Galbūt nustebsite, kad presbiterijos panelyje matysite nelygumų, kreivų linijų. Siekiame ne idealiai suremontuoti, o atkurti autentišką vaizdą“, – sakė dekanas. 

Remontų remontai

Pastaruosius keletą metų Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia gyvena remontų sąlygomis. Pirmiausia buvo suremontuotos bažnyčios grindys: įdiegtas grindinis šildymas, atkurtas autentiškas grindų vaizdas. Netgi granito plytos pakeisti laiko sugadintoms buvo atvežtos iš to paties karjero Lenkijoje, kuriame prieš pusantro šimto metų buvo kasamas granitas bažnyčios grindims. Kadangi archeologiniai tyrimai dovanojo nemažai žinių apie seniausią miesto istoriją, grindyse buvo įrengti specialūs stikliniai langai bei jų apšvietimas, kad bažnyčios lankytojai galėtų pamatyti pirmųjų bažnyčių pamatus, o archeologai, prireikus, galėtų patekti po grindimis tęsti tyrimų. Pernai buvo tvarkomi bažnyčios pamatai, atliekami archeologiniai kasinėjimai, kurie vėl gi buvo labai dosnūs įdomių radinių ir įžvalgų apie seniausią miesto istoriją.

Dekanas E. Novikas neslepia: po sudėtingų bažnyčios vidaus ir išorės tvarkybos darbų norėta ramiai atsipūsti. Tačiau Dievas suplanavo kitaip. Dar užpernai pradėta rengtis bažnyčios vidaus tvarkybos darbams. Specialia technologija skanuotas jos vidus, kad būtų sukurtas trimatis interjero vaizdas.

O štai Advento metu rokiškėnai pamatė – remonto darbai tapo jų šventovės kasdienybe. Pirmiausia nuo jų akių buvo uždengta presbiterija. Dabar ji atidengta ir tikintieji gali savo akimis matyti, kiek pasistūmėjo jos remonto darbai.

Pajudėjo greitai

Kaip sakė dekanas E. Novikas, baimių būta daug. Kaip atsilieps covid-19 epidemija. Juolab, kad pagal projektą iš pradžių darbai buvo planuoti trejiems metams, bet pavykus gauti finansavimą, tikimasi, kad 2022 m presbiterijos remontas bus baigtas. Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebono teikimu iš šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio programos finansuojami bažnyčios vidaus patalpų tvarkybos, restauravimo, remonto ir apsaugos techninių priemonių įrengimo darbai.

Dekanas E. Novikas paaiškino, kad presbiterijos remontui skirta apie pusę milijono Eur. Parapija pati pridės labiau simbolinę – 1,5 tūkst. Eur sumą. Dekanas akcentavo, kad tikintieji prisidės ne tik lėšomis, bet ir darbu, pagalba, kantrybe.

Pašnekovas paaiškino, kad šioje programoje parapijai dalyvauti rekomendavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Ši programa trunka jau ne vienerius metus, bet, kaip sako dekanas, rokiškėnai dėl informacijos stokos joje anksčiau nedalyvavo. Dabar programa jau besibaigianti, ir mūsų parapija į ją įtraukta viena paskutiniųjų. Tačiau su šia programa bažnyčių tvarkybos finansavimai nesibaigia, todėl po šios programos Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapija dalyvaus bendrose Lietuvos ir Šventojo Sosto programose, skirtose bažnyčių tvarkybai.

Kodėl svarbu dalyvauti?

Dekanas atviras: Rokiškio bažnyčia yra miesto simbolis ir traukos objektas. Kasmet ją aplanko 10-20 tūkst. turistų. Pasirūpinti jų priėmimu reikia nemažai pajėgų. Be to, reikia rūpintis ir tuo, ką įdomaus parapijos žmonės, svečiai galėtų pamatyti šventovėje. Taigi kasmet rengiamos įdomios, unikalios: smėlio, šiaudų, prakartėlės. Didžiulį susidomėjimą kelia ir šv. popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūra iš smėlio.

Bažnyčia turtinga ir daugybe kilnojamų kultūros vertybių: religinio meno, ypač tekstilės, pavyzdžiais. Ketinama eksponuoti ir 150 brėžinių, kurie atspindi bažnyčios statybos darbų eigą. Visa tai planuojama bažnytinio meno muziejui. Kuris prieš keletą metų buvo sukurtas dekano iniciatyva. Tačiau dabar dėl remonto darbų eksponatai saugiai slepiami nuo dulkių. „Muziejus bus, suteiksime jam geresnes sąlygas“, – pabrėžė pašnekovas.

Lankytojus domina ir bažnyčią su bokštu jungiantis tiltelis, nuo jo atsiverianti miesto panorama. Galvojama, kaip padaryti jį lengviau prieinamu.

Dekanas akcentavo, kad bažnyčia yra visų pirma maldos namai. Ir visi minėti dalykai – nuo unikalių meno kūrinių iki istorijos skirti skleisti žinią, kviesti žmones melstis, atrasti ir apmąstyti savo santykį su Dievu.

Planuojamas ne tik presbiterijos, bet ir visos bažnyčios remontas. Pirminiais skaičiavimais, pasak dekano, jam prireiktų apie pusketvirto milijono eurų. Jis užsiminė tikįs, kad išsipildys politikų pažadai, įvairių ponų palinkėjimai ir toks remontas neužsitęs iki amžinybės.

Remontas primena ir karo aktualijas

Kodėl reikia bažnyčiai remonto, klausti neverta. Mat sovietinės okupacijos metais rimčiau remontuoti šventovių nebuvo galima. Parapijų dvasininkai apsiribodavo kosmetiniais remontais, naudojant tas medžiagas ir tas technologijas, kurias tuo metu „iš po skverno“ pavykdavo gauti. Todėl nereikia stebėtis, kad maždaug praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje kunigo Talačkos inicijuotas remontas nebuvo nei spalviškai, nei technologiškai labai sėkmingas. Žalia spalva bažnyčiai nėra tinkamiausia. O aliejiniai dažai gerokai sugadino tinką, jis prarado elastingumą, buvo pažeistas.

Dekanas E. Novikas pabrėžė, kad bažnyčia yra ne remontuojama, o restauruojama. Ir būtent tai lemia aukštą darbų vertę ir kainą. Ir dabartiniai pokyčiai nebūsią euroremontu. Bus ir nelygumų, ir kreivų linijų: tai natūralu, nes atkuriamas autentiškas bažnyčios vaizdas. „Tai rodo, kad augame ir paveldo pažinimo, ir jo apsaugos prasme“, – akcentavo pašnekovas.

Restauravimo darbus atlieka UAB „Rūpintojėlis“, kurio specialistų restauratorių darbus dekanas apibūdino paprastai: juntamas pagarbus požiūris į kultūros vertybę. Todėl ir randamas bendras sutarimas, gimsta bendrystė.

Vidaus tvarkybos darbai nuo gruodžio jau sparčiai pasistūmėjo į priekį. Tačiau restauruojant bažnyčios skliautus, apie save priminė ir viena dabar itin aktuali problema. II pasaulinis karas šventovei paliko fizinius randus: presbiterijos skliautuose yra įstrigusi bomba, kurios ženklų niekaip neišeidavo užmaskuoti: jie prasiskverbdavo pro remontus ir apie save primindavo. „Klausiame savęs, o kaip bus dabar? Ar pavyko ją užmaskuoti jau visiems laikams, ar vėl pasirodys“, – sakė dekanas E. Novikas.

Jis pabrėžė, kad tai šių dienų aktualijų ženklas: nors šventovės karo metu yra neliečiamos, užpuolikams atrodo kitaip. Ir dabar Ukrainoje, užuot tapusios saugiu prieglobsčiu, jos dega, žudomi dvasininkai...

Kartu tai pamokos žmogui nepamiršti, kad egzistuoja karas, trokšti ir melsti taikos, suprasti, kad karo sūkuryje žūna visa, ką gero ir gražaus sukūrė ištisos kartos.

Tikintieji sveikina remontus

Taigi, kokią presbiteriją išvysime šiems metams besibaigiant? Restauratoriai užsimena, kad ji bus tamsesnės spalvos, puikiai derės prie altorių supančių drožinių. Kaip minėta, jau baigti restauruoti skliautai. Būtent jų restauravimui ir prireikė didžiulės parapiječių kantrybės ir pastangų. Atrodytų, kol jie buvo valomi nuo kalkių sluoksnio ir dažomi naujai, presbiterija buvo sandariai uždengta. Tačiau dulkės prasiskverbdavo pro menkiausius plyšius ir nusėsdavo visur: ant statulų, altorių, drožinių, liturginių drabužių. Teko daug ir kantriai valyti, kad tikintieji galėtų dalyvauti pamaldose nebijodami išsitepti. Parapijos lėšomis finansuojama ir darbams skirta elektros energija, reikia kitų prisidėjimų ir talkininkavimo.

Kaip tikintieji vertina remontus? Dekanas atviras: tikriausiai yra visokių nuomonių bei pamąstymų. Vyresnieji, dažnesni bažnyčios lankytojai, supranta, palaiko, remia. Šiuolaikinis jaunimas labiau atitolęs nuo religinių reikalų, bet ir jie džiaugiasi atsinaujinančia šventove.

Dekanas pasidžiaugė, kad karantino išbandymai daug ko išmokė tikinčiųjų bendruomenę. Pavyzdžiui, susirasti internete parapijos sąskaitą, ir aukoti ne tik per sekmadienio rinkliavas. Jis paskatino įvertinti save, parapiją, bendruomenę. Dekanas tikisi, kad rokiškėnai aktyviai dalyvaus ir Sinodiniam keliui skirtuose susitikimuose.

O už šį judesį, veiksmą, paskatinimą imtis pokyčių šventovėje, tikinčiųjų bendruomenė pirmiausia turi būti dėkinga Panevėžio vyskupui L. Vodopjanovui, paskatinusiam įsitraukti į piligrimų kelio programą, už dėmesį, apsilankymus, paskatinimus. Dekanas užsiminė, kad ir toliau tikisi glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybe, prireikus, greito reagavimo.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video