Ką darys įstaigos, kurių projektams LKT neskyrė finansavimo? (0)

Praėjusią savaitę Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė „Tolygios kultūrinės raidos“ programos projektų finansavimo rezultatus. Deja, finansuotųjų sąraše – tik vienos Rokiškio rajono įstaigos 5 projektai, nors paraiškų finansavimui gauti buvo pateikta 16.

Vieni įvertinti

„Rokiškio Sirena“ jau rašė, kad laimingieji, kurie šiemet sulaukė LKT komisijos palaikymo ir beveik 40 tūkst. eurų sumanymams įgyvendinti yra Rokiškio Kultūros centras. 2026 m. finansavimą gaus 4 projektai-grandai: 42-asis profesionalių teatrų festivalis „Teatro genas“, „XXVII tarptautinis vargonų muzikos festivalis, skirtas čekų muzikui, pedagogui, vargonininkui Rudolfui Lymanui atminti“, šiuolaikinio meno festivalis „ArtRo Residency. Skambantis kūnas: tapatybės dialogai per garsą, judesį ir tradiciją“, XXX-asis tarptautinis teatrų festivalis „Interrampa“ ir naujovė, vienkartis projektas „Buvau ir būsiu: Algirdo Svidinsko atminimui“.

Už finansavimo brūkšnio liko net 11-a idėjų, kurių sąraše – ne tik nauji sumanymai, bet ir ilgamečiai projektai, tokie kaip, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos tris dešimtmečius organizuojamas tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Kai atgyja lėlės“ ar devintą kartą planuojama skaitymo skatinimo programa „Keliaujanti skaityklėlė – IX“.

Gerą nuotaiką dovanojantis Rokiškio kaimiškosios seniūnijos Bajorų kaimo bendruomenės mėgėjų teatrų festivalis „Jonvabalis – VIII“ šiais metais taip pat nesulaukė LKT komisijos palaikymo.

Ne tik naujienoms

J. Keliuočio viešosios bibliotekos naujienos: literatūrinis vyksmas – kūrybinė laboratorija „Knygų reivas/2026“ ir „Trumpiškių mitologinis parkas“, asociacijos Rokiškio teatras „Šepka keliauja į Europą“, Rokiškio KC projektas „Kai Lietuva valdė pasaulį“, Rokiškio krašto muziejaus „Virtualus turas – Rokiškio krašto medinės bažnyčios“, „Nematomos spalvos“ bei „Etno kvartalas Rokiškyje“ nors ir gavo didesniąją dalį komisijos vertinimo balų, deja, projektų finansavimo biudžete jiems pritrūko lėšų.

Krašto muziejaus direktorė Aušra Gudgalienė nedramatizavo: „Supranti, kad tai yra konkursas ir normalu, kad vieni finansavimą gauna kiti – ne. Muziejaus projektai įvertinti daugiau nei 70 balų, o visi, kurie surenka 60, jau turi teisę gauti finansavimą. Deja, šiais metais programos biudžetas buvo labai stipriai apkarpytas – jei nesuklysiu, pernai vien Panevėžio regionui buvo skirta apie 3 mln. eurų, šiemet suma yra visos šalies projektams (33 atrinktiems Panevėžio regiono projektams 2026 m. skirta 270 tūkst. eurų – aut. past.), tad pritrūko lėšų ir likom už brūkšnio. Labai panaši situacija visuose regionuose – finansuoti daugiausia kultūros centrų projektai“.

Neįrodė vertės?

Kita vertus, anot direktorės, jei projekto paraiškos rengėjas galvoja, kad sumanymą įgyvendins tik tuo atveju, jei bus gautas finansavimas, geriau projekto net nerašyti.

„Vadinamus „minkštuosius“ (turinio, veiklų) projektus neretai galima įgyvendinti ir patiems ar su savivaldybės pagalba: mažesnėmis sąnaudomis, mažesnės apimties, siauresnės programos ir pan. Pavyzdžiui, mūsų projekto „Nematomos spalvos“ idėja, labai paprastai kalbant, buvo pamokyti žmones, kaip teisingai žiūrėti, suprasti paveikslus. Tą paaiškinti turėtų specialistai, menotyrininkai, kuriuos norėjome pasikviesti į Rokiškį. Ir gal mes šį sumanymą įgyvendinsim iš įstaigos uždirbtų spec. lėšų ar pretenduosim į savivaldybės finansavimo programas“, – kaip visada optimistinį požiūrį demonstravo A. Gudgalienė dar patikslindama, kad veiklomis, kurių muziejininkai įgyvendinti negali, grįsti projektai, tikriausia, turi išlaukti savo momento.  

Tačiau į situaciją direktorė žvelgė iš kitos – darbuotojų, rengusių projektus – pusės sakydama, jog svarbiausia, kad projektų rengėjams „nenukristų motyvacija“, nei vienam sumanymui įgyvendinti negavus lėšų.

Tęsdama mintį, A. Gudgalienė patikino, kad LKT nefinansavus projektų, veiklų Krašto muziejuje tikrai nestigs: rajono savivaldybės finansuojamų prioritetinių renginių sąraše yra tradicinė Muziejų naktis, Juozuko mugė, Turizmo dienai skirtos veiklos-renginiai. O idėjos, kurios šiais metais buvo paliktos už programos finansavimo brūkšnio, atlikus korekcijas pagal komisijos pateiktas pastabas, gal jau rugsėjį vėl bus teikiamos arba pretenduos į kokią nors kitą finansavimo programą.  

Kuklus jubiliejus

Tačiau ne tik naujienos šiais metais LKT tarybos buvo nepastebėtos – tris dešimtmečius gyvuojantis J. Keliuočio viešosios bibliotekos tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Kai atgyja lėlės“ jubiliejų šį pavasarį pasitiks kukliai.

Projekto rengėja ir festivalio organizatorė Vaikų ir jaunimo skyriaus bibliotekininkė Nadiežda Ivanova neslėpė apmaudo: „Festivaliui šiais metais – 30 ir tokį jubiliejų planavau švęsti 3 dienas. Dabar suprantam, kad tikrai nepavyks. Visgi judėsim į priekį: festivalis yra savivaldybės prioritetinių renginių sąraše, deja, finansavimo dar nežinau, jis paaiškės gal tik kitą mėnesį“.

Be finansavimo šiemet liko ir devintoji „Keliaujanti skaityklėlė“, kuri, anot bibliotekininkės, taip pat bus vykdoma sumažintu pajėgumu – gal kažkur bibliotekos kiemelyje, Rokiškio miesto šventėje ar rajono miesteliuose, bet – ne toliau rajono ribų.  

N. Ivanova buvo ir Bajorų kaimo bendruomenės mėgėjų teatrų festivalio „Jonvabalis – VIII“ projekto autorė. Šiam renginiui, anot pašnekovės, finansavimo galimybių dar bandoma ieškoti Žemės ūkio ministerijoje, nes norėjo pasikviesti profesionalių kolektyvų, o šie atvažiuoja tik sumokėjus honorarą.

Bibliotekų nuvertinimas

Bibliotekininkė atviravo, kad pamačius LKT vertinimo rezultatus, ištiko šokas – trys pateikti projektai ir nors visi įvertinti aukštais balais, nei vienam neskirtas finansavimas.

„Labai gaila savo laiko, jėgų – geriau tą mėnesį būčiau skyrusi naujo spektaklio statymui ar edukacijos kūrimui. Parengti projektą nėra lengva: tai – ne tik išvystyta idėja, bet ir papildomai ruošiami veiklų grafikai, sąmata, kalendorius, maršrutai, svečių-dalyvių sąrašai. Iš pastarųjų dar turi gauti raštus, kad jie tikrai dalyvaus projekte. Sujudini visus žmones, o lieki be nieko. Tada net nesmagu prieš juos... Pavyzdžiui skaityklėlei jau nuo pernai turėjom daug planų, bendraminčių, tačiau liksim Rokiškyje...“, – apgailestavo N. Ivanova.

Jos teigimu, regionai yra nuskriausti, o bibliotekos – ypatingai, nes vis dar vyrauja požiūris, kad ši įstaiga – tik apie knygas: „Kultūros centruose, muziejuose vykstantys renginiai dažniausiai būna bilietuojami. Jie užsidirba, o mūsų visi renginiai – nemokami. Ir kai sako, kad turėtume tokius projektus įgyvendinti iš savo lėšų, kyla klausimas – kaip? Nežinau, ar kas nors įvertina faktą, kad į provinciją rašytojai nekviesti neatvažiuoja. O pakvietus turi mokėti honorarus, kurie irgi yra nemenki... Man atrodo, kad bibliotekoms konkuruoti su Kultūros centrais ar muziejais yra nesąžininga: turėtų būti atskira bibliotekų projektų kategorija“.