Karys ar savanoris? Karys savanoris! Arba viskas, ką reiktų žinoti apie kariuomenę pradedantiesiems (3)

Publikuota: 2021-11-29 Kategorija: Kultūra
Karys ar savanoris? Karys savanoris! Arba viskas, ką reiktų žinoti apie kariuomenę pradedantiesiems
„Rokiškio Sirenos“ nuotr. / Kariai.

Ar mūsų žmonės gerai pažįsta savo gynėjus? Praktika rodo, kad ne visuomet. Netgi žiniasklaidos priemonėse neretai supainiojami kariai su šauliais ar svetimų valstybių kariais. Painiojami terminai – karys ar kariūnas, karys ar savanoris, krašto savanoris? Kariuomenė ar armija? Ar kiekvienas žinome, kur yra artimiausias Lietuvos kariuomenės vienetas? Tik ką minėta Lietuvos kariuomenės diena yra puiki proga apie tai pakalbėti.

Pirmiausia, kas yra karys?
Karys yra bendrinis terminas, skirtas apibūdinti visus karius. Lietuvoje kariai yra nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, paprasčiau vadinami šauktiniais, profesionaliosios tarnybos bei Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, kitaip dar kariai savanoriai. Kariai savanoriai yra lygiai tokie pat kariai, kaip ir šauktiniai ar profesionaliosios tarnybos kariai. Taigi sakyti „kariai ir savanoriai“, „kariai ir krašto savanoriai“ negalima. Terminas karys yra skirtas apibūdinti visus karius, o jei kalbame konkrečiai apie karius savanorius, juos taip ir turime vadinti.


Lietuvos kariuomenė ir 1918-aisiais, ir 1991-aisiais ir prasidėjo būtent nuo karių savanorių. Ji atkurta 1991 m. sausio 17-ąją ir vadinosi Savanoriškąja krašto apsaugos tarnyba arba SKAT. Artimiausias karinis vienetas yra ne didmiestyje, kaip daugeliui atrodo. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopos yra beveik visuose Lietuvos rajonų centruose. Apskričių centruose yra rinktinės. Krašto apsaugos savanorių pajėgoms vadovauja pulkininkas Linas Kubilius. Atminkite, kad kariai savanoriai yra jūsų draugai, kaimynai, bendradarbiai.

Antsiuvas su Krašto apsaugos savanorių pajėgų ženklu.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis. Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja apie 5 tūkst. karių. Kariai savanoriai nuo kitų karių skiriasi tik tuo, kad jie savo tarnybą derina su civiliniu gyvenimu. Šie kariai, kaip rodo pavadinimas, į tarnybą atėjo savo noru. Kariu savanoriu gali tapti tiek iki tol niekada kariuomenėje netarnavęs asmuo (jis baigs bazinį kursą, ir jo pabaigoje duos priesaiką), privalomąją ar profesionaliąją tarnybą baigęs karys.


Ką reiškia, kad karys savanoris derina civilinį gyvenimą su tarnyba kariuomenėje? Tai reiškia, kad tol, kol nėra pašauktas į tarnybą, karys savanoris gyvena ne kareivinėse, o savo namuose, dirba ar studijuoja. Pašaukus į tarnybą, darbdavys ar mokymo įstaiga, gavusi pašaukimo raštą, karį PRIVALO išleisti į tarnybą. Nes karių rengimas yra valstybinės svarbos reikalas.


Kariai savanoriai savo įgūdžius ir žinias tobulina reguliariai rengiamose pratybose, kursuose. Jie taip pat tarnauja Taikos palaikymo misijose užsienyje. Rokiškėnai kariai savanoriai dalyvavo visose taikos palaikymo misijose, kuriose buvo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos.


Šiuo metu kariai savanoriai atlieka vadinamąją TMU – Taikos meto užduotį. Vyčio apygardos 5-osos rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos kariai talkina Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams saugoti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Šią užduotį rokiškėnai kariai vykdo nuo vasaros vidurio.

Karys ar kariūnas?
Dažnai netgi oficialiose politikų kalbose painiojami kariai ir kariūnai. Kariūnas yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studentas, būsimasis karininkas. Todėl kareivių, puskarininkių ir karininkų kariūnais vadinti nedera.
Kareiviai Lietuvos kariuomenėje yra jaunesnieji eiliniai (jais tampa tarnybą pradedantys kareiviai), vėliau suteikiamas aukštesnis laipsnis – eilinio, vėliau – vyresniojo eilinio.


Puskarininkiai yra grandiniai, seržantai, vyresnieji ir štabo seržantai (dar yra seržantai specialistai ir vyresnieji bei štabo seržantai specialistai), viršilos ir seržantai majorai.


Karininkai yra leitenantai (šis laipsnis suteikiamas karo akademijos absolventams arba jaunesniųjų vadų mokymus baigusiems asmenims), vyresnieji leitenantai, kapitonai, majorai, pulkininkai leitenantai, pulkininkai, brigados generolai, generolai majorai ir generolai leitenantai.


Kariuomenė ar armija?
Dažnai Lietuvos kariuomenė pavadinama armija. To daryti nereikėtų. Armija yra terminas, labiau sietinas su karinio vieneto dydžiu. Be to, tai tarptautinis žodis. O mes turime gražų lietuvišką – kariuomenė.


Lietuvos kariuomenę sudaro: Sausumos pajėgos (didžiausia dalis), Karinės oro pajėgos, Karinės jūrų pajėgos bei Specialiųjų operacijų pajėgos.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgas sudaro:


Sausumos pajėgų štabas
Brigada „Geležinis Vilkas“
Brigada „Žemaitija“
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas
Juozo Lukšos mokymo centras
Karių sielovada rūpinasi Lietuvos kariuomenės ordinariatas. Rokiškenų karių sielovadininkas – pulkininkas leitenantas kun. Virginijus Veilentas.
Taip pat yra ir Karo policija.

Kariai ar šauliai?
Kariai neretai painiojami su šauliais. Ir tą daro ne tik eiliniai piliečiai, bet ir naujienų portalai. Netgi kai kurie politikos apžvalgininkai leido sau pasijuokti iš šaulio Aurelijaus Verygos, išvadindami jį kariu. Kariai šauliais dažniausiai pavadinami pagal principą: žmogus su šautuvu, vadinasi, šaulys. Kaip patys kariai juokauja, kas ne ant arklio – tas pėstininkas, kas kad tanku važiuoja. Reiktų prisiminti, kad ne visi, dėvintys kamufliažinę uniformą, yra kariai.

Kariai. Karius savanorius mes atpažįstame iš bordo spalvos berečių ir antsiuvo su Krašto apsaugos savanorių pajėgų ženklu: trimis ąžuolo lapais, sukryžiuotais kardais ir Gediminaičių stulpais.

Šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Šauliai nėra kariai. Keli esminiai skirtumai: šauliais gali būti asmenys nuo 11 metų, kariais – tik pilnamečiai. Šauliais gali būti politikai, kariais – ne.

Šauliai. Šauliais gali tapti asmenys nuo 11 m. Nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad šaulių uniformos skiriasi nuo karių, šauliai neturi laipsnių, tik pareiginius ženklus.

Kiek tankų turi Lietuva?
Lietuva neturi tankų. Nė vieno. Įvairios Lietuvos kariuomenės šarvuotos ratinės ir vikšrinės pėstininkų kovos mašinos klaidingai vadinamos tankais. Tankų Lietuvoje turi tik NATO sąjungininkai. Jokie tankai nenaudojami riaušėms malšinti ir panašiems reikalams.


Kovinis naikintuvas, kovinis tankas, karinis naikintuvas, karinis tankas – taip pat yra oksimoronai. Nėra nekarinių ir nekovinių tankų bei naikintuvų.

Uniformos nešiojimo taisyklės
Lietuvos kariuomenės uniforma yra patvirtinta, jos raštai yra patentuoti. Kariuomenės uniforma dalimis nenešiojama. Ne kariui šią uniformą ar jos dalis nešioti griežtai draudžiama. Ir už tai yra baudžiama. Į atsargą išėję kariai turi teisę ypatingomis progomis nešioti uniformą, tačiau tik tokią, kokia ji buvo jų išėjimo iš kariuomenės metu, ir būtinai su ženklu „Atsarga“.

Ar ginti tėvynę – tik kario pareiga?
Iš tiesų, kaip teigia mūsų Konstitucija, teisę ir pareigą ginti tėvynę turi kiekvienas pilietis. Ir kiekvienas iš mūsų galime padėti savo kariams. Kaip? Būti atsakingais piliečiais, rūpintis savo šalimi. Neskleisti ir neplatinti priešiškos propagandos, gerbti savo kariuomenę ir jos sąjungininkus. Pagal galimybes padėti kariams pratybų metu. Nes skaičiuojama, kad sėkmingai šalies gynybai reikia, kad už vieno kario nugaros stovėtų bent dešimt jam talkinančių.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video