Kristaus Krikšto iškilmė: kad Dievas mumis didžiuotųsi (video) (0)

Sausio 10-ąją minėta Kristaus Krikšto iškilmė, baigianti Kalėdų laikotarpį. Simboliška, kad du praėjusią savaitę minėtus įvykius: Trijų Karalių iškilmę trečiadienį bei Kristaus Krikšto iškilmę sekmadienį istorijoje skiria daugiau nei trisdešimt metų. Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo motinos parapijos klebonas Aivaras Kecorius (nuotr.) tikinčiuosius ragino dar kartą apmąstyti Krikšto prasmę, o savo gyvenimą kurti taip, kad Dievas galėtų mumis didžiuotis.

Dvasininkas savo pamoksle akcentavo: nuo Kalėdų praėjo vos pora savaičių, tačiau jomis tikintieji persikelia nuo Jėzaus gimimo daugiau nei trisdešimt metų, kai Kristus, jau suaugęs, ateina prie Jordano upės pasikrikštyti. Jį krikštijęs šv. Jonas Krikštytojas skelbė atgailos krikštą, kvietė žmones atgailauti. Jis sako, kad ateis galingesnis už jį, tas, kuriam jis nevertas nė kurpių dirželio atrišti. Šv. Jonas Krikštytojas įspėjo savo tautą apie ateinantį Mesiją, Gelbėtoją.
Dvasininkas pabrėžė, kad Kristus stojosi į bendrą eilę laukdamas Krikšto. Tai – atėjimo pas žmones, jo vienybės su žmonija ženklas. Juk pradėtas ir gimęs be gimtosios nuodėmės, būdamas Dievas, jis ateina ir nuolankiai nusižeminęs parodo, kad jis yra kartu su žmonėmis. Jis išoriškai rodo ženklą, nukreiptą į vidinę tikrovę: atleidžiamos nuodėmės.
Šis įvykis, pasak dvasininko, primena ir mūsų pačių Krikštą, kai atleidžiama gimtoji nuodėmė, tampama Bažnyčios nariu, Dievo vaiku. Tai naujo gyvenimo su Dievu, Kūrėju ir Atpirkėju, pradžia.
Kunigas A. Kecorius ragina savęs klausti, ką tikinčiam duoda Krikšto malonė, didžiulė dovana? Tai dovana, kuria galima džiaugtis visą gyvenimą ir kitiems dalinti. Tai gyvenimas su Dievu, įsižiūrėjimas į jo planą, užmojį mūsų gyvenime, jo planą matyti mus džiugius ir laimingus. Tam reikia nuolankumo, nuolankumo priimti tą dovaną. Kaip Kristus nuolankiai laukė kartu su kitais Krikšto. Tas nuolankumas daro žmogaus širdį mylinčia, žmogiška. Dievas kiekvieną myli besąlygiškai, neužsitarnavus. Tą liudija tai, kad jis davė Atpirkėją. Ir Dievas trokšta kiekvieno žmogaus laimės, džiaugsmo, gyvenimo prasmės ir pilnatvės. Kristaus Krikšto iškilmė, pasak A. Kecoriaus, – tai perėjimas nuo Senojo Testamento paklusimo iš baimės, nuo bandymo atsipirkti deginamomis ar skerdžiamomis aukomis. Jėzus ragina atsiversti, save keisti. Ir Krikštas Šventąja Dvasia pakeičia, apvalo, išgrynina žmogų. „Tu esi mano mylimasis sūnus (dukra), tavimi aš gėriuosi“, – tai Dievo žodžiai kiekvienam. Kiekvienas turi būti galimybę būti tuo, kuriuo Dievas didžiuotųsi. Ir tai priklauso nuo paties žmogaus pastangų, nes tik jos lemia, ar Krikšto malonė išsiskleis žmogaus gyvenime. To pamoksle ir linkėjo kunigas A. Kecorius.
Lina DŪDAITĖ-
KRALIKIENĖ