Marcelei Kubiliūtei 125-eri: ji buvo beprotiškos drąsos startup‘o kūrėja (0)

Marcelė Kubiliūtė – legendinė Lietuvos žvalgė, visuomenės veikėja, šaulė, redaktorė, 1941 metų birželio sukilimo dalyvė, žydų gelbėtoja, tremtinė, vienintelė tarpukario Lietuvos moteris, apdovanota visais aukščiausiais valstybės įvertinimo ženklais. Kiek iš tiesų pažįstame šią išskirtinę istorinę asmenybę? Ar tinkamai esame įvertinę Lietuvos moteris istorijoje ir jų istorijas? Kokios yra moterys ir merginos lyderės auginančios dabarties Lietuvą? Apie tai šiandien diskutuota Krašto apsaugos ministerijos surengtame Marcelės Kubiliūtės 125-osioms gimimo metinėms skirtame diskusijų cikle „Už stereotipų ribos: Marcelės Kubiliūtės lyderystės pavyzdys ateities moterų kartoms“.

„Renkant istorinę medžiagą apie Marcelę Kubiliūtę, mane labiausiai domino jos santykis su Lietuvos žvalgyba, – prieš prasidedant diskusijoms, apie istorinius tyrimus pasakojo A. Anušauskas, – Daug dalykų apie Marcelės biografiją mes dar nežinome, ne viskas viešai paskelbta. Pavyzdžiui, mažai kam yra žinoma, kaip ji rėmė lietuvius Vilniuje iki pat 1938 metų, arba, kad Marcelė, jau sunkiai pasiligojusi, buvo sekama KGB iki pat mirties. Tačiau nepaisant visų negandų, Marcelės Kubiliūtės biografija – tai liudijimas apie žmogų, kuris buvo labai nuoseklus savo veikloje, be to – jautrus kitam, siekiantis padėti žmonėms, nesirenkant, kokios tautybės jie yra, ar kokias politines pažiūras turi“.

„Nepaisant pavojingos veiklos, Marcelė Kubiliūtė neatsisakė moteriškos priedermės atsakomybės – kai galėjo važiuoti mokytis į Jungtines Valstijas, pasirinko likti ir slaugyti sergančią mamą. Mane labiausiai įkvepia tai, kad Marcelė turi tikslą, nesidairo, neabejoja, ar jai patogu, ar jai tai išeis į naudą. Ji  turi tikslą ir jo siekia. Visos įkvepiančios asmenybės anksti žino koks jų tikslas ir jo siekia“, – diskusijoje sakė dr. Inga Zakšauskienė, Lietuvos vyriausioji archyvarė.

Įkvėpimas ateinančioms kartoms

Marcelė Kubiliūtė į vyrišką pasaulį įsiveržia pradėjusi dirbti žvalge besikuriančioje tarpukario Lietuvos žvalgyboje, čia pasiekia puikių rezultatų – prisideda prie valstybės perversmo sužlugdymo ir tampa vienintele tarpukario Lietuvos moterimi, įvertinta aukščiausiais šalies apdovanojimais. Ji graži, elegantiška, kai kas sako – fatališka, paslaptinga, lietuviška Mata Hari.

„Esame įpratę kalbėti apie Marcelę Kubiliūtę kaip apie femme fatale, pabrėžti moteriškumo giją, tačiau, mano galva, ji nėra gražuolė. Atvirkščiai, nuotraukose visų pirma matau kietą profesionalę, kuri spinduliuoja tokią energiją, kad atrodo kaip ugnis“, – diskusijoje sakė Vilniaus universiteto istorikė dr. Mingailė Jurkutė.

„Marcelė Kubiliūtė – tai žmogus, kuris dirbo valstybei net tada, kai valstybės neliko. Jos nuoseklus, kantrus ir nelengvas darbas įkvepia. Marcelė – tai tikro valstybės tarnautojo pavyzdys, kuris tiki, kad darbu galima sukurti valstybę“, – teigė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Nacių okupacijos metais Marcelė išgelbsti kitą Lietuvos šviesuolę – Ireną Veisaitę. Lietuvą okupavus sovietams, Kubiliūtė įkalinama, ištremiama į Sibirą, iš kurio grįžta pasiligojusi, išgyvena skurdą, atstumtosios likimą. Tačiau net ir tuomet jos veikloje – daug pagalbos kitiems, remia sugrįžtančius tremtinius, politinius kalinius. Susirgus kaulų tuberkulioze, paskutiniuosius metus praleidžia ligos patale, kenčia siaubingus skausmus.

Svarstydama, kaip istorinė asmenybė gali tapti įkvėpimo šaltiniu, dr. Mingailė Jurkutė ragina pažvelgti į Marcelės Kubiliūtės veiklą iš kitokios laiko perspektyvos: „Marcelė gimė, augo, brendo dar tada, kai valstybės nebuvo, vėliau valstybė atsirado, bet dar po kurio laiko – vėl išnyko. Šiame kontekste Marcelės, valstybės kūrėjos, veikla yra beprotiškas startup‘as, paremtas beprotiška drąsa, kai niekas nežino ir negali pasakyti, ar apskritai kas nors iš visos tos veiklos gausis. Bet drąsa veda Marcelę į priekį. Būtent drąsos ir beatodairiško tikėjimo tikrai galime iš Marcelės Kubiliūtės pasimokyti šiandien“.

Diskusijų ciklą pradėjęs spektaklis „Marcelės legenda“, paremtas Marcelės Kubiliūtės dienoraščiais, šiandien parodytas ir Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Spektaklį sukūrė Rokiškio teatras, režisierė – Neringa Danienė. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuojama menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacija „Švelnus ginklas“ bei paroda, skirta Marcelės Kubiliūtės gyvenimui ir jos vaidmeniui Lietuvos istorijoje.

„Diskusijų pietų pertrauka“ – tai renginių ciklas, kurio metu Krašto apsaugos ministerija žymius visuomenės veikėjus kviečia diskutuoti apie įsimintinas istorines asmenybes ar reikšmingus valstybei įvykius. Renginių ciklas bus tęsiamas ir toliau.