Muziejininko Andriaus Dručkaus 90-metis: sveikintojai netilpo Laisvės kovų istorijos muziejaus salėje (0)

Trys Seimo nariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro delegacija, muziejininkai, obeliečiai, svečiai iš Lazdijų – toks gausus sveikintojų būrys rinkosi paminėti Rokiškio krašto garbės piliečio Andriaus Dručkaus devyniasdešimtojo gimtadienio. Jubiliato asmeninis ir profesinis kelias buvo pristatytas jaukiu ir subtiliu filmu, o sveikintojų linkėjimai vos tilpo didžiuliame lape, padabintame šio krašto simbolio – Bradesių ąžuolo – nuotrauka.

Viso gyvenimo misija
Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose neįsivaizduojamas be jo sielos – laisvės kovų dalyvio ir metraštininko A. Dručkaus. Į šį muziejų minutėlei neužsuksi – neskubėdamas, oriai ir detaliai, su meile ir pasididžiavimu muziejininkas A. Dručkus vedžios po jaukius ekspozicijų kambarius, kuriuose vos telpa gausybė įvairiausių epochų eksponatų. Čia ir unikali Lietuvos kariuomenės uniformų kolekcija, kurią dovanojo muziejaus draugai karininkai, tarp kurių – ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Obelių muziejus unikalus savo laisvės kovų istorijos eksponatais: tokių neturi net didžiausi šalies muziejai. Mat vos šešiolikos metų pasirinkęs laisvės kovotojo kelią, A. Dručkus iki šiol tęsi savo vadui Baliui Vaičėnui duotą pažadą būti kovų už mūsų šalies valstybingumą metraštininku. Kruopščiai, po kruopelytę rinktuose fonduose tokie eksponatai, kurių saugojimas sovietmečiu būtų užtraukęs rūsčią gulago bausmę. Išradingai slėpti ir rūpestingai saugoti, jie ainiams byloja didvyrišką ir tragišką ginkluotą laisvės kovų istoriją, o vėliau – neginkluoto pasipriešinimo okupantui laikmetį. Čia ir partizanų dokumentai, ir spausdinimo mašinėlė, kuria rašyti savilaidos knygų puslapiai. Ir pirmieji Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio mitingų tvarkdario raiščiai. Ir gausybė kitų unikalių mūsų šalies kelią į laisvę menančių simbolių. A. Dručkus nepaisė rizikos: jo „neperauklėjo“ nei ketveri tarnybos metai sovietinėje armijoje, nei KGB dėmesys jo aktyviai kraštotyrinei veiklai. Jo sukaupta medžiaga naudojama gausiuose istoriniuose tyrimuose, jos pagrindu išleista keletas knygų apie laisvės kovas ir jų dalyvius.
Laisvės kovų istorijos muziejus – vieta, kur telkiasi istorikai, šalies patriotai. Kiekvienas čia sulauks A. Dručkaus dėmesio, įdomios diskusijos prie arbatos puodelio. Čia lankosi laisvės kovotojų vaikai ir vaikaičiai, čia ieškoma žinių apie partizanams talkinusius žmones. O netrukus muziejus taps laisvės kovų edukacijų erdve: jau įrengta partizanų brolių Streikų bunkerio kopija, netrukus duris atvers muziejaus lankytojams skirta edukacijų klasė.
Obelių muziejus – ir svarbių patriotinių renginių vieta, kurios ypatingą svarbą liudija detalės: čia važinėjo moderniausia Lietuvos kariuomenės technika, čia leidosi Lietuvos karinių oro pajėgų straigtasparnis. Čia, minint Sausio 13-ąją kasmet dega laužai. Čia minimos Obelių šilo mūšio garbingos sukaktys. Čia – viena svarbiausių rajono istorinės ir patriotinės visuomenės būrimosi vietų. Tad nenuostabu, kad pasveikinti muziejininko, kolekcionieriaus A. Dručkaus atvyko gausus būrys bendraminčių. Sveikintojų buvo tiek, kad nedidelėje Obelių muziejaus salėje pritrūko ir kėdžių, ir suolų.

Seni draugai
Pirmieji sveikinti garbųjį jubiliatą buvo pakviesti šeimos nariai. Nors šeimos rate A. Dručkus savo gimtadienį atšventė savaitgalį, jo anūkas Mantas mielai pasidalino mintimis apie senelį su susirinkusiaisiais. Jis sakė, kad daugelis A. Dručkų pažįsta kaip laisvės kovų dalyvį, istoriką, kolekcininką. O šeimos nariams jis – rūpestingas senelis, vakarais skaitęs anūkams pasakas, gerumo ir rūpestingimo pavyzdys.
Atvykę pasveikinti A. Dručkaus Seimo nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Raimundas Martinėlis negailėjo gražių žodžių. „Jūs esate mūsų vertybių matas“, – sakė A. Ažubalis. R. Martinėlis akcentavo ypatingai aktyvią muziejininko veiklą, jo indėlį puoselėjant istorinę atmintį ir ugdant patriotizmą. L. Kasčiūnas perskaitė A. Dručkui skirtą Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimą.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela perdavė nuoširdų Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto J. V. Žuko sveikinimą. Lietuvos kariuomenės vadas ne kartą viešėjo muziejuje, jo kolekcijas praturtino itin vertingais eksponatais. Tačiau jis tądien dalyvavo svarbiame susitikme su NATO partneriais, todėl sveikinimą įteikti pavedė Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadui. Pulkininkas leitenantas V. Zabiela jubiliatą sveikino ir rinktinės karių vardu: su muziejumi karius savanorius sieja ilgametė draugystė. Kariai talkino rengiant ir prižiūrint bunkerius, nuolatos lankosi, dovanoja muziejui eksponatų. Kaip sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios lengvosios pėstininkų kuopos rokiškėnai kariai, Laisvės kovų istorijos muziejus yra viena svarbiausių istorinės atminties puoselėjimo bei jaunimo patriotinio ugdymo vietų mūsų rajone.

Ir pagyros, ir atsiprašymai...
Lietuvos gyventojų gencido ir rezistencijos tyrimų centro delegacijai vadovavusio istoriko Dariaus Juodžio iš pradžių obeliečiai nė nepažino: mat jį labiau įprasta matyti ne su kostiumu, o su partizano apranga. Istorikas perdavė A. Dručkui nuoširdžiausius centro darbuotojų bei istorijos rekonstruktorių linkėjimus.
Jubiliatas, neramaus laikmečio nublokštas į Kauną, tapo Jono Jablonskio vidurinės mokyklos mokytoju. Jo suorganizuotas kraštotyrininkų būrelis kelis metus iš eilės buvo pripažintas geriausiu šalyje. Bet aktyvi jaunimo ir jo mokytojo veikla patraukė KGB dėmesį, ir būrelis buvo uždarytas. Tačiau jis paliko gilų pėdsaką tuometinių moksleivių sielose. Todėl buvę mokiniai atvyko perduoti geriausių linkėjimų mokytojui.
Šiltus nuoširdžius linkėjimus jubiliatui skyrė ir rajono meras Antanas Vagonis, Rokiškio krašto muziejaus bendradarbiai. O štai Lazdijų savivaldybės komanda į jubiliejų atvyko ne tik švęsti, bet ir pasisemti patirties: jie dabar kuria panašų muziejų.
Jubiliato nepamiršo ir tie, kurie rūpinasi partizanų paveldu – miškininkai.
Obeliečių vardu už tai, kad ne visuomet suprato, ne visuomet palaikė, atsiprašė gydytoja Irena Saikalienė.  O Obelių bendruomenės pirmininkas Romas Kundelis papuošė jubiliatą ąžuolo lapais padabinta tautine juosta. Jubiliato nepamiršo ir rajono tremtiniai bei politiniai kaliniai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupės nariai, Obelių gimnazijos kolektyvas.
Specialiai šiai šventei jaukią patriotinių dainų programą paruošė Rudolfo Lymano muzikos mokyklos ansamblis, vadovaujamas Laimos Bieliūnienės, bei jaunasis Obelių armonikierius Orestas Streikus.