Panemunėliečių susitikimas – lietumi apšlakstytas (3)

Nors šv. Elžbietos atlaidai Panemunėlyje nėra tituliniai, jie turi senas ir gražias tradicijas draugėn sukviesti krašto žmones. Po šv. Mišių ir procesijos, kurias, kaip ir dera per atlaidus, aukojo svečias – Kamajų, Duokiškio ir Salų klebonas Andrius Šukys, panemunėliečiai ir šventės svečiai prisiminė garsiausią krašto šviesuolį – kunigą Joną Katelę. O paskui šventės šurmulys persikėlė į jaukią erdvę prie bažnyčios šventoriaus. Smagaus pasibuvimo, nuoširdžių pokalbių ir susitikimų nesutrukdė ir įkyrus lietus. Kuriuo, kaip savo pamoksle juokavo kunigas A. Šukys, tądien panemunėliečiai buvo ne kartą apšlakstyti.

Apie teisę rinktis

Šventės pradžia – kraštiečių registracija Panemunėlio bažnyčioje. Šventės organizatoriai kiekvienam užsiregistravusiajam įteikė specialų ženklelį su miestelio simboliu – į dangų kylančiais bažnyčios bokštais. Nors šventiniame šurmulyje netrūko žmonių, visgi Panemunėlio kraštas neišvengė tos pačios bėdos, kaip ir kiti Lietuvos provincijos miesteliai – tuštėjančių sodybų, nykstančių kaimų…

Prieš pat šv. Mišias savo parapijiečius sveikinęs Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas priminė šio krašto šviesulius: Tūbelių, Kubilių ir kitas šeimas. Padėkojo žmonėms, šiandien besirūpinantiems bažnyčia ir parapija. O rūpesčio daug: vien tik pasirengimas šiems atlaidams atsiėjo didelę sumą nedidelei parapijai  – per 1300 Eur. Tačiau buvo atliktas didelis ir svarbus darbas – pakeista bažnyčios elektros instaliacija, atlikta keletas kitų remonto darbų. Dekanas palinkėjo gražios šventės parapijos žmonėms ir svečiams, visus pakvietė į Panemunėlio seniūnaitijos palapinę pasivaišinti jo dovana – didžiuliu šventiniu pyragu.

Šv. Mišias aukojęs kunigas A. Šukys pamoksle palietė daug šiandieninėms parapijoms jautrių temų. Pamokslo leitmotyvas buvo Dievo žmogui duota teisė rinktis. „Žmogus gali sėdėti giliausiame rūsyje, tūnoti tamsoje. Bet, jei jis pats nori, vietoj rūsio gali rinktis balkoną, vietoj tamsos – eiti į šviesą“, – sakė jis.  Baigdamas pamokslą, kunigas pajuokavo, kad šią dieną panemunėliečiai bus apšlakstyti mažiausiai tris kartus: pirmąjį kartą – eidami į bažnyčią, antrąjį – tradiciškai šv. Mišių pradžioje, o trečiąjį – eidami namo ar dalyvaudami šventiniuose renginiuose. Dvasininko žodžiai buvo pranašiški: lietaus šuorai šventės dalyvius prausė ne kartą.

Šventiškai papuoštoje bažnyčioje buvo daug jaunimo: parapijos bendruomenė sugebėjo suorganizuoti nemažą būrelį mergaičių adoruotojų, kas dabartiniuose atlaiduose jau yra retenybė. Procesijoje jos bėrė gėles, nešė vėliavų kaspinus.

Prie šviesuolio kapo – jo mėgiama daina

Po šv. Mišių panemunėliečiai susirinko šventoriuje, prie kunigo švietėjo Jono Katelės kapo. Folkloro ansablis „Gastauta“ tradicinėmis giesmėmis papuošęs šv. Mišias, prie kunigo kapo sudainavo jo mėgstamiausią dainą „Karvelėli paukštužėli“. Dekanas E. Novikas pakvietė susirinkusiuosius maldai už šviesuolį, kurį žino kiekvienas, kilęs iš šio krašto: daugelio susirinkusiųjų senelius ar prosenelius jis mokė maldų, skaityti lietuviškai, giedoti. Ne veltui jam dar gyvam esant, apie J. Katelę jau sklido legendos, apie jį kurtos eilės ir dainos.

Seniūnaitijų kiemeliuose – skalsu kalbų ir juoko

Šventinė programa – koncertas, prisiminimai apie šio krašto šviesuolius, skambėjo nuo garsaus medžio drožėjo Vidmanto Zakarkos namų gonkelio – tokios įprastos puošmenos Panemunėlio krašto namuose. Sveikinimo kalbų šįsyk buvo nedaug. Seimo narys Raimundas Martinėlis, kurio vaikystė ir jaunystė prabėgo šiame krašte neslėpė, koks brangus jam Panemunėlis. Kiek daug jam, kaip žmogui ir specialistui, davė šio krašto šviesūs žmonės. Rajono tarybos narys Zenonas Viduolis, kilęs iš Turdvario, taip pat negailėjo gražių žodžių savo gimtinei. Ir tai buvo visi sveikintojai. Mat, kaip nelinksmai pajuokavo Panemunėlio seniūnaitis V. Zakarka, daugelis kviestinių svečių šį kraštą prisimins, matyt, tik prieš pat kokius nors rinkimus…

O panemunėliečiai džiaugėsi vieni kitų svetingumu. Nuoširdžiai plojo šio krašto dainei Danutei Mažeikienei, kuriai ką tik Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga suteikė Lietuvos kaimo šviesuolės vardą. Panemunėlio ansamblis „Gaja“ kone visą program skyrė jos sukurtoms dainoms. Argi gali būti kitaip – juk ir Panemunėlio krašto himnu tapo šios poetės eilės.

Prisiminti ir kiti šiam kraštui brangūs žmonės – tarpukario ministras pirmininkas Juozas Tūbelis ir jo tėvas Juozapas, šviesuolių Kubilių šeima, Lietuvai davusi didvyrę Marcelę Kubiliūtę, kurios drąsa ne kartą gelbėjo jauną valstybę. Nepamirštos ir kitos šio krašto šviesuolių pavardės.

O kraštiečių susitikimą žadama rengti kasmet, pirmąjį liepos sekmadienį…