Pristatyta dar viena monografija apie Lietuvos valsčius: įamžinti „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ (0)

Praėjusią savaitę skirtinguose Rokiškio miesteliuose pagaliau buvo pristatyta nuo 2008-ųjų ruošta ir dienos šviesos laukusi knyga iš serijos apie Lietuvos valsčius „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“. Monografiją apie krašto gyvenvietes rengė net 73 įvairių sričių autoriai iš kurių – 13 mokslo daktarų. Tačiau didžiausias indėlis – vyriausiojo redaktoriaus ir monografijos sudarytojo, Rokiškio krašto garbės piliečio Venanto Mačiekaus.

Apie kraštą ir žmones

Panemunio bibliotekoje į monografijos pristatymą susirinkę gyventojai neslėpė džiaugsmo – daugiau nei pusantro tūkstančio puslapių knyga tapo jų krašto atminties paminklu.

„Joje rasite Panemunio, Čedasų, Suvainiškio ir kitų aplinkinių vietovių istoriją, sužinosite apie Juodymų pelkės gamtos turtus, apie bažnyčių paveldą, partizanų kovas, tremties liudijimus, apie švietimą, meninę saviveiklą ir dar daugybę svarbių dalykų. Ši knyga yra ne tik mokslinis leidinys, bet ir gyvas pasakojimas apie mūsų krašto istoriją, kultūrą, žmones, papročius, kovas ir viltis. O dar smagiau, kad monografiją leido šio krašto žmogus, Rokiškio krašto garbės pilietis, kraštotyrininkas, ilgametis Vilniaus universiteto (VU) kraštotyrininkų sambūrio „Ramuva“ vadovas, ekspedicijų po Lietuvą organizatorius, aktyvus lietuvių etninės kultūros puoselėtojas V. Mačiekus“, – pristatymo vakarą pradėjo bibliotekininkė Elena Baronienė. Ji nuoširdžiai dėkojo ne tik monografijos sudarytojui, bet ir „Versmės“ leidyklai, į pasaulį paleidusiai 340 knygos egzempliorių, visiems autoriams, istorikams, kraštotyrininkams bei žmonėms, kurie dalijosi savo prisiminimais, sugulusiais į monografiją ir tiems, kurie tiek finansiškai, tiek savo istorijomis prisidėjo prie šio stebuklo – knygos pasirodymo.

Pradėjo nuo kitos pusės

Prieš auditoriją stojęs V. Mačiekus su žmonėmis pasidalino ne tik pristatomos monografijos apie „Panemunį. Čedasus. Suvainiškį“ atsiradimo istorija, tačiau supažindino ir su monografijų apie Lietuvos valsčius ištakomis: „Lietuvos valsčių serija leidžiama nuo 1994 metų. Šiandien pristatom 44-ąją knygą, bet prieš karą Lietuvoje buvo 320 valsčių, ir jei išleistumėme dar keturias knygas, būtų tik 15 procentų jų aprašyta. Mes jau neįveiksim šito darbo, čia reikia keleto kartų. Daugiausiai knygų parengta apie Rokiškio rajoną: ši – šeštoji. Dar neaprašytas buvęs Pandėlio valsčius ir Jūžintai. Tikiuosi, kad monografija apie Pandėlį pasirodys 2026-aisiais. Jei skaičiuosim mano indėlį, tai apie Panemunį yra 14-oji serijos knyga, prie kurios dirbau. Yra daug kolegialių“.

Rokiškio krašto garbės pilietis prisiminė, kad pirmoji monografija buvo apie Suvalkiją, o metams bėgant ne kartą teko užbaigti draugų pradėtas rengti knygas, tad Rokiškio krašto Panemunio valsčiaus aprašymas vis nutoldavo.

Laukė momento

Knygoje „sugulusi“ Panemunio krašto istorija, anot V. Mačiekaus, atsirado pageidaujant Rokiškio rajono vadovams bei kultūros sektoriaus atstovams. Tikslui pasiekti, 2008-aisiais su bendraminčiais, specialistais kraštietis suorganizavo ekspediciją, nors monografija dienos šviesą išvydo daugiau nei po dešimtmečio.

„Apsigyvenome 2008 m. Padėlio mokykloje. Gimnazijos direktorius padėjo mums suorganizuodamas transportą – kad lengviau pasiektume Čedasus, Suvainiškį, nes pėsčiomis būtume užtrukę neaišku kiek laiko. Vis tik, nuo 2008 m. iki 2022 m. parašyta tebuvo vienas trečdalis knygos. Likę du trečdaliai „sugulė“ per paskutiniuosius pusantrų metų. O priežastys tai labai paprastos: tas rengimas neišėjo dėl to, kad buvo rengiamos kitos knygos, pavyzdžiui, monografija „Juodupė. Onuškis“. Deja, šiai knygai artėjant į pabaigą, mirė jos rengėjas ir manęs paprašė ją užbaigti. Paskui dar rengiau monografijas apie Panemunėlį ir Veprius, užsiėmiau ekonomikos vadovėlių rašymu. 2017 m. išleidau monografiją apie Kamajus, o Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai švenčiant jubiliejų, parengiau knygą apie ją. Paskui suvalkiečiai atkuto – jiems labai prireikė knygų. Turėjau užbaigti ir vienos draugės pradėtą monografiją apie Kazlų Rūdą“, – prisimindamas smulkiausias detales kalbėjo monografijos rengėjas ir dar pridūrė, kad įtakos knygos pasirodymui turėjo finansinė padėtis: pasirodymą pristabdė išsekusios lėšos.

Tačiau geradarių ir krašto istorijai neabejingų asmenų dėka monografija apie Panemunį šiais metais buvo užbaigta ir išspausdinta.

Apie viską

Įvairių profesijų autoriai monografijoje aprašo Panemunio apylinkių gelmių sandarą, saugomomis rūšimis garsią Juodymų pelkę, Panemunio, Čedasų, Suvainiškio, Kvetkų miestelių, Kazliškio bažnytkaimio, bažnyčių ir parapijų istoriją, Suvainiškio žydų bendruomenės gyvenimą, sovietų okupantų represijas ir ypatingai atkaklų partizanų priešinimąsi okupantams, kolūkių kasdienybę, dabartinę Kazliškio seniūniją, kaimo bendruomenes, iškilesnius ūkininkus. Daug dėmesio monografijoje skiriama švietimui ir kultūrai – miestelių ir kaimų mokykloms, bibliotekoms ir jų veiklai, meninei saviveiklai. Aprašoma tradicinė etninė panemuniečių kultūra, šnektos ypatybės, pateikiamas pluoštas tautosakos. Detaliai apibūdinamas Čedasų ir Suvainiškio bažnyčių dailės paveldas, Panemunio varpų istorija.

Monografijoje galima rasti ir įdomių straipsnių, išverstų iš lenkų kalbos, kuriuose rašoma apie Panemunio dvarą, kaip apie vieną iš Žečpospolitos pakraščių dvarų.

„Čia daug įdomybių: Panemunio dvare buvo 36 salės, o vienoje jų kabojo milžiniškas sietinas, kuris Rusijos carui Aleksandrui I-ajam įveikus Napaleoną Vaterlo mūšyje, buvo pagrobtas iš Luvro. Rašoma apie dvaro kilimus ir audinius. Straipsnius apie ūkininkus, kultūrinį gyvenimą rengė ir vietos gyventojos – Elena Baronienė, Vilma Bučiūnaitė“, – skaityti apie savus ragino monografijos sudarytojas ir po pristatymo knygomis apdovanojo kiekvieną, kuris prisidėjo prie jos pasirodymo.