Režisierius Eligijus Daugnora savo sumanymams nišą atrado Salų dvare (0)

Praėjo trys mėnesiai, kai ilgametis Rokiškio kultūros centro režisierius Eligijus Daugnora paliko šį darbą. Apie tai rašėme čia. Oficiali atleidimo priežastis – menininkas nesutiko su pakeistomis darbo sąlygomis, o kaip yra iš tiesų, galima spėlioti. Pasigirdo ir kalbų apie mobingą. Deja, tie, kurie aiškinosi situaciją, jo nenustatė. Be darbo režisierius neliko. Turėjęs darbo pasiūlymų kituose rajonuose, E. Daugnora pasirinko naują veiklos sritį – bendradarbiavimą su Salų dvaru, tapusiu kultūros ir laisvalaikio rezidencija. Paklaustas, kodėl atsisakė kitų darbo pasiūlymų, E. Daugnora nusišypsojo: „Be abejo, man siūlė darbus ir kitur, tačiau aš, matyt, dar nepribrendau išvykimui iš Rokiškio, todėl kitų pasiūlymų nepriėmiau.“

- Kaip įvyko apsisprendimas padirbėti Salų dvare?

- Salų dvaro šeimininkė Birutė Dapkienė mane susirado pati, vos sužinojo, kad palieku darbą. Ji Salų dvaro teatro idėją priėmė gana entuziastingai, suteikė man visišką idėjų ir veikimo laisvę ir aš tuo esu labai patenkintas. Jau pradėjau dirbti. Vyksta repeticijos. Dabar mano kryptis - Salų dvaro teatro kūrimas.

- Kaip įsivaizduojate kuriamą Salų dvaro teatrą?

- Norėtųsi turėti dvi kūrybos teatre kryptis  – viena būtų liaudiška, susijusi su etnine kultūra. Čia vaidins daugiau vietiniai aktoriai - sališkiai, kažkas gal atvyks ir iš Kamajų. Ta teatro trupės dalis pilnai susidarytų į vasaros pabaigą. Kita kryptis – šiuolaikinė dramaturgija. Nesinori, kad dvaro teatras būtų vien muziejinis, dirbtinai besilaikantis senųjų tradicijų.

- O kaip senosios spektaklių idėjos, kurios taip ir liko neįgyvendintos, palikus darbą kultūros centre?

- Idėjos pristatyti Vytauto V. Landsbergio pjesę „Bunkeris“ nepamečiau – premjera įvyks, tačiau tikslios datos dar negaliu pasakyti. Šiame spektaklyje vaidins dalis aktorių iš Rokiškio liaudies teatro, bet yra dalis atėjusių naujų - tokių, kurie, vos išgirdę kalbas apie mano pasitraukimą ir darbus Salų dvare, prisistatė patys ir pasisiūlė.

- Gal be spektaklių Salų dvaro lankytojams pasiūlysite ir ką nors naujo?

- Be teatro veiklos, ko gero, bus ir edukacinė kryptis, skirta tiek vaikams, tiek suaugusiems - rengsime dramos edukacijas, kur bus galima lankyti scenos judesio, vaidybos pagrindų, ritmikos užsiėmimus. Be to, visą gyvenimą buvau, manau, neprastas skaitovas, gana neblogai išmanau poeziją ir turiu jos atrinkęs, parengęs, nors dar tebesikapstau, ieškodamas labiau tinkamos, kurios skaitymus jau rengiu. Jie turėtų prasidėti nuo liepos 1 d. Tie skaitymai vadinsis „Saulėlydžio poezija“. Sutarėme su Birute Dapkiene, kad ketvirtadienis bus teatro diena. Nebūtinai vaidinsime patys, bus nemažai ir svečių su kviestiniais spektakliais. Spektaklių sezoną pradėsime liepos 7 d. Tada Salų dvaro teatrą atidarys Bajorų teatras, vadovaujamas režisierės Nijolės Čirūnienės. Kviečiame visus liepos 7 d., 19 val. į Bajorų liaudies teatro spektaklį „Pabezdėk po jazminais“.

Salų dvaro valdytoja Birutė Dapkienė: „Mums garbė, kad režisierius sutiko“

Pilname veiklos Salų dvare šeimininkaujanti tautodailininkė ir idėjų sumanytoja Birutė Dapkienė sunkiai rado laiko pokalbiui. Paklausėme, kaip ji vertina Salų dvaro teatro idėją.

- Esame pasivadinę Salų dvaro laisvalaikio ir kultūros rezidencija, todėl man kilo idėja pakalbinti režisierių. Jam pasiūlėme idėją ir visišką laisvę, kaip išpildyti mūsų sumanymą. Mūsų užduotis - pritraukti lankytojus. Atvažiavęs pas mus, lankytojas turėtų gauti kultūrinį gurkšnį. Patiko mintis dėl užimtumo su vaikais. Tai ir režisieriui, ir mums – iššūkis. Pagrindinė priežastis, kad imamės labai įvairių veiklų – turime išsilaikyti finansiškai, nors esame ne pelno siekianti organizacija. Dabar - tik pradžia. Vaisiai bus renkami kitais metais, nes viskam reikia įdirbio. Labiausiai norisi gero oro. Dar manau, kad didelė užduotis - sudominti atvykstančius į dvarą žiemą. Turime atstovauti savo dvarą, įrodyti, kad esame kultūros rezidencija. Su režisieriumi E. Daugnora sutarėme iš karto. Mums garbė, kad jis sutiko, nes žinome, kad turėjo ir kitų darbo pasiūlymų. Dvaras gyvas, veiklų pilna, tai tikimės, kad ir spektakliais bei edukacijomis sudominsime. Savaitgaliais sulaukdavome apie 1500 lankytojų, to tikimės ir šiemet. Vyksta vaikų, tautodailininkų stovyklos. Darbo dienomis vyksta ekskursijos, atvyksta mokiniai, o savaitgaliais – dažnai asmeninės šventės. Režisieriaus sumanymai pas mus savo vietą tikrai ras.