Rokiškėnai išvys įspūdingą „Auros“ spektaklį, apie kurį jau kalba Europos kultūrinė spauda (0)

Vasario 28-ąją 18 val. profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams – 2018“ rokiškėnai turi puikią progą išvysti unikalų Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinį spektaklį „Sprendimas“. Jo choreografė Birutė Letukaitė šiek tiek praskleidė intrigos ir paslapties šydą: kai kuriuos šio spektaklio režisūrinius sprendimus rokiškėnai pamatys pirmieji. Unikali šokio, muzikos, kostiumų ir scenografijos sintezė modernia kalba pasakoja ir apie šių dienų aktualijas: socialinių vaidmenų bei kostiumų varžomų žmonių kelią laisvės link, ir apie atsakymo į klausimą, kur veda neribota laisvė, paieškas.

Rokiškėnai mėgsta „Aurą“

Kauno šokio teatras „Aura“ žinomas net tiems, kurie toli nuo teatrų scenų ar apskritai kultūrinio gyvenimo. Jau pirmaisiais atkurtosios Lietuvos valstybės metais jis tapo vienu ryškiausių kultūrinių reiškinių, reprezentuojančių mūsų šalį didžiausiose užsienio scenose bei festivaliuose. Modernaus šokio teatras pelnė šimtus įvairiausių prizų ir titulų. Tarp jų – ir festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ laureato vardas. Jis teatrui atiteko 2016-aisiais už tarptautinį projektą „Godos“. Pernai spektaklis „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“ pelnė žiūrovų simpatijų prizą.

O ir šokio teatras „Aura“ lepina rokiškėnus: jiems suteikė progą vieniems pirmųjų pamatyti spektaklį „Sprendimas“, nuo kurio premjeros tepraėjo vos mėnuo, ir kūrybinė komanda dar tebetobulina spektaklį. Keletą naujovių rokiškėnai pamatys pirmieji. Tad nenuostabu, kad „Auros“ teatras tikisi festvalio „Vaidiname žemdirbiams“ publikos susidomėjimo.

„Rokiškio Sirena“ klausė choreografės B. Letukaitės, ar Rokiškio kultūros centro scena leis atsiskleisti visiems sumanymams? Juk spektaklio pirmoji premjera vyko specialiai tam parinktoje erdvėje – didžiulėje konferencijų salėje, kuri patraukė kūrėjos dėmesį baltomis, tarsi steriliomis, sienomis, specialiu neoniniu apšvietimu. Choreografė neslepia: ant Kultūros centro didžiosios scenos grindų bus klojama speciali danga, bus įdomių apšvietimo sprendimų. Teatras „Aura“, kaip sako pašnekovė, neskirsto scenų į dideles ir mažas, o miestų – į kultūros megapolius ir provinciją. „Kur mūsų teatras bevaidintų: ar Paryžiaus operoje, ar Rokiškyje, mes reikalaujame save pašvęsti ir atiduoti šokiui visą savo kūną ir dvasią,“ – sakė choreografė B. Letukaitė. Toks visiškas atsidavimas menui yra universali kalba, kuri pavergia viso pasaulio žiūrovus. Nenuostabu, kad ir vos prieš mėnesį gimęs „Sprendimas“ jau sudomino Vakarų Europos kultūrinę spaudą.

Kostiumo įkalinti, muzikos išlaisvinti

Vasario 28-ąją „Sprendimo“ žiūrovų lauks staigmena: kol jie salės prieblandoje ieškos savųjų krėslų, scenoje jau stovės kostiumuoti aktoriai, erdvę virpins ir subtilią nuotaiką kurs klaipėdiečio Iljos Gun gyvas dainavimas, išskirtinis ypatingu žemo tembro vokalu.

Šis spektaklis į vieną sintezę jungia muziką, šokį, kostiumus. Iš pradžių scenoje šokėjai stovės su specialiais kostiumais, nejudrūs ir akli tarsi šiuolaikinio meno skulptūros. Judesių amplitudę varžantys Nyderlandų kūrėjos Gudos Koster kostiumai – monumentalūs meno kūriniai. Su jos kūryba choreografė B. Letukaitė susipažino prieš porą metų Kauno bienalėje. Tąkar lietuvių menininkę sužavėjo drobės instaliacija su monumentaliais dryžuotais kostiumais: kiekvienas jų – tarsi skulptūra. Antai šalia apmušalais išklijuotos sienos – žmogaus-tapeto kostiumas, greta sustingęs žmogus-namas. „Pernai pakvietėme Nyderlandų menininkę G. Koster bendradarbiauti. Ji mielai sutiko“, – pasakojo „Auros“ choreografė.

Kurti spektaklį, kuriame šokėjai tarsi įkalinti kostiumuose-skulptūrose, varžančiose judesį ir akiratį (spektaklio pradžioje dėl specialių galvos apdangalų šokėjų rega ribota), nemenkas iššūkis. Todėl choreografė B. Letukaitė neslepia: kurti šokio pasakojimą subtiliais judesiais, tokiais, kuriuos leidžia kostiumas-skulptūra, buvo nemenkas iššūkis. Tas įkalinimas: daugialypis – jame galima įžvelgti ir griežtus sovietmečio rėmus bei standartus, ir šių dienų kostiumuotos, elgesio, standartį, socialinių rėmų suvaržytos visuomenės bei individo santykį. Taip gimsta įtampa: šokėjas save išreiškia judesiu, kūno kalba, kuriai laisvė reikalinga kaip oras. Prasideda laisvėjimas: iš kostiumo narvo į audringus JAV gatvių šokių ir hauso muzikos sūkurius. Kartojamos kai kurios pirmosios spektaklio dalies mizancenos tarsi sustiprina didžiulių pokyčių pojūtį. Tačiau, pasak choreografės, neribota laisvė gimdo chaosą. Ir šokio kalba vėl reikia brėžti bendražmogiškojo sugyvenimo ribas bei taisykles.

Išvys pačius geriausius

Šokio spektaklyje „Sprendimas“ rokiškėnai išvys daugybės valstybių šokėjus: amerikiečius, kinietę, filipinietį, prancūzes, italus, rusą. Kaip choreografei pavyko tokių skirtingų šalių ir mentalitetų menininkus sujungti į vieną darnią visumą? Kaip sako B. Letukaitė, tą lemia universali šokio kalba, profesionalumas.

Pašnekovės teigimu, pas mus, Lietuvoje, žodis „profesionalumas“ gerokai praradęs vertę: profesionalu save tituluoti bando kiekvienas menininkas. O štai pasaulyje gerų šokėjų yra išties daug, tad jų pasirinkimas, skirtingai nei Lietuvoje, išties milžiniškas. Kadangi „Aura“ tarptautiniu mąstu žinoma kaip ypatingas, aukščiausio meninio lygio kolektyvas, tad jame nori šokti geriausieji iš geriausiųjų, gerai išmanantys tiek klasikinį baletą, tiek įvairiais šiuolaikinio šokio technikas. Pernai paskelbus šokėjų atranką, teatras sulaukė per 600 gyvenimo aprašymų bei vaizdo įrašų. Peržiūrėjus juos, 40 šokėjų buvo pakviesti į atranką Berlyne, kiti atrinktieji specialiai vyko į peržiūras Kaune. Vienintelę šokėją Mei Chen „Aura“ pasirinko be peržiūros, vos išvydusi jos vaizdo įrašą. Ir ši Honkongo akademijos absolventė nenuvylė teatro kolektyvo. Kita ryški žvaigždė – Azijos jaunųjų šokėjų konkurso laureatas, tos pačios akademijos auklėtinis filipinietis Jasper Narvaez. Toks talentų pasirinkimas choreografei B. Letukaitei leidžia ieškoti geriausių sceninių sprendimų, o žiūrovams išvysti nepakartojamus šokio spektaklius, pajusti Europos kultūrinio gyvenimo pulsą.