Rokiškyje atidaryta Panevėžio tautodailininkų paroda  (0)

Rokiškio krašto muziejuje savo kūrybą pristato Panevėžio tautodailininkai. Jau ne pirmą tapybos darbų parodą į Rokiškį atvežantys kūrėjai šįkart gręžiasi į lietuvių tautosaką ir kviečia įminti medžio mįslę. 

Tapo ne tik upelius

Parodos organizatoriai siūlo ilgiau stabtelėti prie drobių, kuriuose įamžinti Lietuvos medžiai, nes šalia pateiktuose tekstuose – dar viena istorija. Juose primenami tą medį charakterizuojantys liaudies kūriniai, savybės, simbolika, sakmės. Projekto kuratorė, tautodailininkė Laimutė Vološkevičienė pasakojo, kad ieškoti būdų, kaip praplėsti teptuku tapomą istoriją pradėjo prieš ketverius metus. „Turime grupę, jungiančią 27 narius, Panevėžio miesto ir rajono tautodailininkus. Kiekvienais metais įgyvendiname vis kitą idėją. Dauguma galvoja, kad tautodailininkai tapo tik gamtą, upelius ir gėles, o man gimė mintis daugiau pasakyti savo kūryba, praplėsti galimybes. Kiekvienam iš mūsų tai buvo iššūkis kūryboje. Pradžia buvo „Panevėžys laiko tėkmėje“, kai tapėme iš senų istorinių nuotraukų miesto įvykius, įžymių žmonių portretus ir svarbius asmenybių gyvenimo momentus“, – sakė parodos kuratorė.

Prisijungė dvi rokiškietės

Tautodailininkai kūrybinių idėjų sėmėsi ir iš tautosakos skrynios, teko prisiminti Panevėžio regionui būdingas sakmes, dainas, liaudies žaidimus, paveikslai tapo savotiškomis tų pasakojimų iliustracijomis. Naujausioje parodoje, skirtoje medžiams, eksponuojami ir dviejų prie projekto prisijungusių rokiškiečių – Marijonos Mieliauskienės ir Birutės Dapkienės darbai, taip pat vienos ukrainietės tapyta drobė. Rokiškietės M. Mieliauskienės paveiksle – retas Lietuvoje medis vinkšna, mažai žmonių yra jį matę, dar mažiau jį atpažintų. Autorė pasakojo, jog ieškodama medžiagos apie šį medį, išsiaiškino, kad Rokiškio rajone yra toks Vinkšnynės miškas, bet vinkšnos jame neauga. Kita parodoje savo darbą pristatanti Rokiškio krašto kūrėja B. Dapkienė bando reabilituoti drebulę, baltų genčių mitologijoje turinčią prastą „išdavikų medžio“ reputaciją, tačiau visai kitaip vertinamą keltų mitologijoje.

Praplėtė akiratį

Daugiau nei 20 parodos dalyvių įamžino skirtingus medžius. „Kas antras norėjo rinktis tapyti ąžuolą, todėl sudariau medžių sąrašą, kad būtų didesnė įvairovė. Surinkta medžiaga, kuri yra šalia kiekvieno kūrinio, taip pat suteikia daug informacijos apie tą medį, jo savybes, kam jis buvo naudojamas senovėje, kaip susijęs su lietuvių papročiais, mitologija. Džiaugiuosi, kad žmonės tobulėja, išdrąsėjo, gali sukurti savo istoriją – tai visiškai kitas dalykas, nei tapyti puokštę“, – kalbėjo L. Vološkevičienė.

Kūrėjai sakė, kad nauja patirtis padėjo praplėsti akiratį – prieš imantis teptuko, teko perversti ne vieną knygą, ieškoti informacijos kituose šaltiniuose, kad galėtų atskleisti pasirinktą temą.