Spalio 26-ąją Rokiškio krašto muziejuje bus įteikta ketvirtoji eilinio kario savanorio Ruvino Būno premija (0)
Spalio 26-ąją Rokiškio krašto muziejuje bus įteikta ketvirtoji eilinio kario savanorio Ruvino Būno premija - žydų atminimo puoselėtojams.
Organizacija „Prisimenant Litvakus, Inc“, atstovaujama Philip S. Shapiro (JAV) ir Rokiškio krašto muziejus 2016 m. įsteigė Lietuvos eilinio kario savanorio Ruvino Būno (1902–1920) vardo premiją. Ruvinas Būnas – žydų tautybės jaunuolis, kilęs iš Pasubatės (Rokiškio r.) kaimo. Lietuvai kovojant už Nepriklausomybę, jis tapo kariu savanoriu. 1920-aisiais R. Būnas paguldė galvą už Lietuvos laisvę Giedraičių mūšyje. Jo palaikai ilsisi Ukmergės žydų kapinėse. Po mirties savanoriui R. Būnui buvo skirtas valstybinis apdovanojimas, kuris 1937 m. įteiktas jo tėvui Abraomui.
Eilinio savanorio R. Būno premija skiriama už Nepriklausomos Lietuvos tautinių mažumų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėjimus, jų sklaidą visuomenėje, už veiklą įtvirtinant daugiakultūrės įvairovės suvokimą, už idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą ir toleranciją, įgyvendinimą.
Pirmoji R. Būno premija 2017 m. už renginio „Atminties maršas“, skirtą pagerbti Holokausto aukų atminimą Molėtuose bei žydų kultūros paveldo puoselėjimą ir sklaidą atiteko Molėtų krašto muziejaus direktorei Viktorijai Kazlienei.
2018 m. premija atiteko asociacijos „Rokiškio teatras“ režisierei Neringai Danienei ne tik už ypatingą spektaklį „Nutildytos mūzos“, bet ir už kryptingą veiklą įamžinant poetės Matildos Olknaitės ir jos šeimos atminimą.
2020 m. premija už prasmingą veiklą ir rūpestį puoselėjant žydų kultūros paveldą bei Jurbarko žydų bendruomenės atminimo įprasminimą Sinagogų aikštės memoriale įteikta Jurbarko rajono merui Skirmantui Mockevičiui.
Ketvirtą kartą apdovanojimas Rokiškio krašto muziejuje bus teikiamas 2021 m. spalio 26-ąją. Premijos steigėjai ją nusprendė skirti LRT TV projektų kūrybos vadovei Indrei Zelbaitei-Ciesiūnienei.
Eilinio savanorio R. Būno premija įsteigta 5 metams. Siekiant pagerbti savanorio R. Būno ir kitų karių, kovojusių ir žuvusių už Lietuvos Nepriklausomybę, atminimą, skatinti visuomenės domėjimąsi Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorija bei tautinių mažumų dalyvavimu šiame procese; tyrinėti, puoselėti ir saugoti tautinių mažumų istorinį-kultūrinį paveldą, programa gali būti tęsiama.