Įstrigę praėjusiame šimtmetyje

ir savo be chemijos užaugintus kviečius, ir avižinį kisielių, ir iš pelkėje surinktų spanguolių. Mielai daryčiau Kūčių stalą kuo archajiškesnį, kad liudytų vaikams ir anūkams apie senovę. Vieną vakarą per metus. Bet, aišku, jie nori rasti ir ką nors įprasto, pirktinio.

Būtent, kad vyžos ir skudučiai nesuderinami su kosminėmis technologijomis. Ir kosminės technologijos su jautrumu ir kalbančiais gyvulėliais nesuderinamos. Negali derėti mumbu jumbu genties lygmens mąstymas su moderniosiomis technologijomis. Savo komentarais esate panašūs į Afganistano talibus: mobilųjį turi rankoj, bet žmones akmenimis mėto.

Kliedesys apie Kalėdų senelį ir gyvulėlius sušiko visą komentarą. Eik į tvartelį ir klausyk gyvulėlių: ten šūdu kvepia ir be apverstų lėkštelių

(tęsinys) Ir mums visiems belieka džiaugtis,kad Kralikienė bejėgė uždrausti ką nors iš jai nepatinkančių dalykų. Pabaigai: tiktai bukas, nejautrus ir neišprusęs padaras netiki Kalėdų Seneliu ir tuo, kad Kūčių naktį kalba gyvulėliai....

....užkliuvo Kralikienė už varčios ir vėl iš pradžios.... Trečias labai bukas ir apgailėtinas straipsnelis ta pačia praeities (kaip neigiamybės) ir dabarties (kaip teigiamybės) tema. Apskritai, autorės publikacijoms būdingas komunistinis priešybių kovos dėsnio interpretavimas, kur pasaulis vaizduojamas kaip dvipolis, kur tik + arba -, kur "arba balta -arba juoda". Kralikienei atrodo, kad sutartinės ir skudučiai trukdo kosminėms technologijoms, kad kūčių stalas yra "aklas sekimas papročiais ir tradicijomis, gimusiais iš nepritekliaus, sielos ir proto skurdo" (citata iš autorės "opuso"). O juk iš tikro, mes gyvename labai įvairiame, priuralistiniame, globaliame pasaulyje, kuriame šalia šiuolaikinės mokslo ir technikos pažangos yra vietos pirmykštėms meno formoms, viduramžių tradicijoms (žiūrėk į anglų parlamentą), liaudiškoms ir katalikiškoms tradicijoms.

Tai jūsų vidus tuščias, o ne autorės. Kai vidus tuščias, tada kartojami tokie šablonai, kaip tamstos komentaruose. Suprantate, kad jūs tik bandote apsimesti dvasinga, bet tradicijų kartojimas žmogaus dvasingesniu nepadaro. Jį padaro tik kvailesniu. Tradicija turi turėti vidų ir turinį. O kai lieka aklas kartojimas, tai tampate tik buriuku kitų buriukų bandoje. Vienas mekena, kitas, jūs iš paskos mekenat. Smegenis įjunkit gi.

Pirmiausia, rami ir šilta turi būti KIEKVIENA vakarienė. Tą suprantat? Ar nedaeina. Kiekvienas bendravimas turi būti šiltas, ir tam Kūčių ar kitos progos nereikia. Kaip ir jūsų aukojimosi niekam nereikia. Jūs dabar save vaizduojate nesuprasta auka ir manipuliuojate gailesčio. Atminkit vieną kartą ir visiems laikams: niekam jūsų pastangų ir aukų nereikia. Jei kažką darote ir jaučiatės auka, nedarykite. Nes tai nenuoširdu. Ir mirusių atminimas lėkštelės padėjimu yra nenuoširdu ir kvaila. Protinga yra prisiminti išėjusius žmones, tai, ką jie davė jums. O ne padėti lėkštelę ir suaugusiam žmogui tikėti, kad kažkas ateis iš jos valgyti.

Mintis ne ta, kad nereikia: REIKIA. Bet reikia su protu ir sumanymu: kodėl ir kam visa tai... Mes laikomės tradicijų, bet dažnai jose nėra turinio. Tai būtent apie TAI ir tekstas. Jei Jums svarbi Kūčių vakarienė kaip rami ir šilta - pirmyn. Bet esmė kitokia. Turinio klausimas čia svarbiausias...

Pagal jus rami ir šilta Kūčių vakarienė, Vėlinės, išpažintis nieko nereiškentys dalykai, tai gal nebereikia ir laidotuvių, užkasei ir viskas, o gal ir kast nereikia? Visas mūsų jaunimas, kurie mokosi, žmonės kurie stengiasi dėl kitų, aukojasi, visa tai nieko nereiškia, pasirodo, kad mes visi snobai, kudakuotojai. Gaila, kad autorės vidus toks tuščias.

Aiškina žurnalistei kaip rašyt Juodupės vaizdo kamera, kuri vienam sakinyje penkias klaidas padarė. Net nebejuokinga. O ir kitos kudakuotojos ne gudresnės už ją. Ypač tos, kurios XXI a. tiki vėlėmis ir joms lėkšteles dėlioja.

Ir nėra ką pridurti

Visko išmanyti neįmanoma: čia mintys diskusijai... O Kūčios daugeliui nieko nereiškia...

Nei žvakelės, nei lėkštelė: o sveikas protas!

Tai kas pagal jus geriau, ar daugybė žvakių ir plastmasinių gėlių an kapų, ar lėkštutė padėta artimui atsiminti?

Pirmoji apžvalgininko taisyklė: NIEKADA, JOKIOMIS APLINKYBĖMIS, NERAŠYK APIE TAI, KO NEIŠMANAI. Ar čia ne tavo žodžiai?

Nevikusi si lina kralikiene rasytoja.anot savo nevikusios gimines nieko blaiviai nesugeba mastyt

Lina, jūs šį straipsnį prisitaikėte sau? Jūs niekada neturėjote normalių Kalėdų? Jūs atlikote savo tyrimus ir pabuvojote kiekvieno žmogaus namuose, valgėte su jais Kūčių vakarienę?

Tiesiog tingisi galvoti.

Puikiai ir taikliai pastebėta straipsnyje! Ačiū Autorei

Benusibostantis bambėjimas, viskuom nepasitenkinimas, pagieža, kritika ...net tingisi cituoti. Manau, jai pomidorus sodinti ar net ravėti šieną jau pats laikas.

Įdomu kralikienej jau visi kralikai ....susiporave gatavan iki advento ?... Kas ira Adventas ? ...užstrigusi sovietmečio matrica ties hipotolamusu prislėgė ją nenugalima praeities jėga .... o gamtoje juk taip kaip buve ...medžiai tie patys ir žolė ta pati... ir žmonės laukia saulės sugrįžimo o ne rytinių mišių.....su Adventu visus!

Šį tekstą privalo perskaityti kiekvienas, kuris save vadina kataliku. Ačiū, Lina ir ačiū, Rokiškio Sirena - Jūs šviečiate visuomenę.