Tamsoje sušvitusiai Panemunio bažnyčiai linkėta apšviesti ir žmogaus širdį (foto+video) (0)
Švenčiausiosios Trejybės tituliniai atlaidai Panemunio bažnyčioje šiemet buvo neįprasti: ir šv. Mišios ne sekmadienio rytą, o šeštadienio vėlų vakarą, ir po jų nutikęs svarbus įvykis – apšviesta bažnyčia. Nenuostabu, kad pasibūti, pasigrožėti šia ypatinga akimirka susirinko kone pusė miestelio.
Šv. Mišiose – pilnutėlė bažnyčia
Garsiausi Panemunio atlaidai, be abejo, yra Žolinė. Su gausia programa, kurioje ir šv. Mišios, ir kraštiečių knygų, parodų sutiktuvės, ir koncertai, ir smagūs pasibuvimai. Tačiau panašu, kad šiemetiniams Žolinės atlaidams bus sunku prilygti tituliniams Švč. Trejybės. Mat jie tapo proga paskelbti džiugią žinią visuomenei apie tai, kad išsipildė panemuniečių svajonė – bus apšviesta miestelio bažnyčia.
Todėl ir atlaidai tokie neįprasti: šv. Mišios buvo aukojamos vėlų šeštadienio vakarą. Joms besibaigiant, pro bažnyčios langų vitražus matyti, kaip ant miestelio ėmė leistis sutemos. Joms pasibaigus, po choro giesmės šventoriuje, apie 23 val. bažnyčia nušvito. Apšvietimas įrengtas taip, kad sutemose atsiskleistų visas šventovės grožis: jos aukštis, proporcijos, architektūrinės detalės.
Nenuostabu, kad toks įvykis sutraukė kone pusę miestelio: nuo vaikų, paauglių iki senukų.
Šv. Mišių pamokslą parapijos administratorius kunigas Albertas Kasperavičius skyrė Švč. Trejybės slėpiniui. Paprastais, gyvenimiškais pavyzdžiais jis aiškino, kaip pažįstamas Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Nuo pirmojo kryžiaus ženklo vaikiška rankute iki suvokimo, kas yra Krikštas, Šventosios Dvasios atsiuntimas kiekvienam tikinčiajam.
Bendruomenę vienijantis pavyzdys
Kaip pasakojo Pandėlio seniūno pavaduotojas Andrius Palivonas, minčių apšviesti bažnyčią bendruomenė turėjo jau senokai. Rimčiau apie tai kalbėti imta pernai. Tačiau ne viskas klojosi sėkmingai ir lengvai. „Kartais galvojome, kad mums gali ir nepavykti“, – sakė jis. Tačiau bendruomenė, seniūnija nenuleido rankų. Idėją parėmė ir vietos žmonės: ūkininkai, verslininkai. Ir štai rezultatas – Panemunyje nuo šiol bus apšviesti du objektai: paminklas Laisvės kovose žuvusiems „Angelas“ ir Panemunio bažnyčia. Tai svarbus ženklas: abu šie objektai neša svarbią žinią. Kurią savo sveikinimo kalboje įvardino meras Ramūnas Godeliauskas. Anksčiau, kai buvo statomos šventovės, siekta, kad jos būtų matomos. Joms rinktos gražiausios miestelių vietos: ant kalvos ar pačiame centre. Kad jos iš toli neštų žinią, kad į tolius aidėtų jų varpų gausmas. Sovietmečiu atvirai griauti šventovių okupantai nedrįso. Tačiau jas bandyta slėpti ir maskuoti: pavyzdžiui, apsodinti medžiais. Meras akcentavo, kad labai svarbu, jog bažnyčia būtų miestelio gyvenimo centru, ir tamsoje apšviestų ne tik naktį, bet ir žmogaus sielą.
Dėkota daug kam
Tradiciškai šventėje parapija ir Panemunio bendruomenė norėjo pagerbti tuos, kurie prisidėjo prie šios šventės, kurie aukojo lėšų, darbą tam, kad šventovė nušvistų nakties tamsoje. Kunigas Albertas Kasperavičius su Panemunio bendruomenės vadovė Vitalija Pivoriūnienė įteikė jiems padėkas ir labai simboliškas bei prasmingas dovanas, priminsiančias apie šį unikalų įvykį – žvakes.
Deja, ne visi pagerbtieji atėjo atsiimti savųjų dovanų. Daugelis jų – ūkininkai, šiuo metu plušantys laukuose.