Tautodailininkai: sveiki atvykę į kalėdinę pasaką (foto) (2)

Lapkričio 29-ąją 10 val. duris lankytojams atvers tradicinė rajono tautodailininkų mugė. Šiemet ji rengiama Tautodailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 8. Fantastiško grožio pasaką parankinėmis priemonėmis sukūrę tautodailininkai laukia joje ir rokiškėnų, ir miesto svečių. Kelią į ją rodo įspūdingai papuoštas važis: puiki vieta improvizuotai fotosesijai. O ir pačioje mugėje ne kartą kils noras fotografuoti: jaukioje galerijoje tautodalininkai sukūrė tikrą kalėdinę ekspoziciją.

Ir jauku, ir originalu

Prieškalėdinės tautodailės parodos-mugės mūsų rajone jau seniai tapusios tradicija. Jos anksčiau rengtos Krašto muziejuje. Didžiausia tokių mugių problema buvo skoningas darbų pateikimas taip, kad jie neužgožtų vienas kito, nedisonuotų spalvomis, formomis, kūrėjų įgūdžiais ir meistriškumu. Mat skirtingos faktūros, dydžių, spalvų darbai neretai sukeldavo spalvinę kakofoniją.

Rajono tautodailininkų vadovė Birutė Dapkienė neslepia: kaip sutalpinti vienoje patalpoje tokią darbų gausą, buvo didžiulis iššūkis. Iš pradžių planuota darbus talpinti specialiai sukurtuose stenduose iš medinių palečių, tačiau ši idėja atkrito. Tačiau buvo rastas dar originalesnis sprendimas: 70 įvairiausio dydžio medinių dėžių. Sprendimas sėkmingas tuo, kad dėžėjė darbas tarsi supakuojamas, atribojamas nuo aplinkos, o baltame lakoniškame jos fone puikiai atsiskleidžia visi darbo raštai, spalvos, faktūros.

Pašnekovė neslėpė: kiekvienam darbui ieškota vietos. Kruopščiai, po kelis kartus iš vienos vietos į kitą perkeliant darbus.

Štai rankų darbo eglutės žaisliukai iškeliavo ant puošnios žaliaskarės. Taip juos patogu apžiūrėti. O patikusį galerijos darbuotojai nukabins nuo eglutės ir paduos.

Gausybė medžio darbų įkurdinti galerijos centre, senovinėse rogėse. Kiekvieną darbą galima patogiai apžiūrėti. Lengvučiai šaliai sukabinti ant dailios beržo šakos, tarsi būtų plaikstomi vėjo. Rankų darbo papuošalai tarsi liudija taisyklę, kad talentingas meistras gali net kelmą papuošti. Kiti susegti dailiame stende – patogu prieiti ir pasimatuoti tinkamą. Drožinėti paukšteliai sutūpė langų rėmuose. B. Dapkienė neslepia: kai nori išmušti langą, pasirodo, kad tą padaryti ne taip jau paprasta. „Metu akmenį iš toliau, ir, įsivaizduokit sau – nedūžta“, – sako ji. Langų rėmai tautodailininkų planuose buvo skirti paveikslams eksponuoti. Bet va bėda – dailininkų darbai į rėmus paprasčiausiai netilpo. Tad ten sutūpė drožėjų paukšteliai.

Po jais – tarsi seno medžio lopšys. Jame gausybė medinių virtuvės įrankių. „Galvojome, kur juos visus sudėti. Kolega tautodailininkas pasiūlė idėją: išskaptuoti ir išdeginti seną obels kamieną. Va taip ir atsirado ši improvizuota lentyna“, – pasakojo pašnekovė.

Apie darbus – su meile

Įdomių darbų kainos nesikandžioja. Ir tai dar švelniai tariant. Mat plonyčių siūlų riešinių pora, žavinti precizišku karoliukų raštu – vos penkiolika eurų. Puošnus medinis stalo įrankis atsieis maždaug 8 Eur. Virbalais megzta staltiesė, kurios vienoje eilėje yra daugiau nei tūkstantis akių, kainuos 80 Eur. Juk tokius darbus sukurti – ne dienos darbas. „Kol kas mūsų žmonės dar tik mokosi tinkamai vertinti rankų darbą“, – atsiduso B. Dapkienė.

Netgi turintys vos porą eurų smulkių, galerijoje ras smagią originalią dovanėlę. Ir ne tik žmogui, bet ir augintiniui: ar dubenėlių komplektą su skoningu mediniu laikikliu, ar letenėlėmis, žuvele papuoštą kojinaitę, į kurią dosnus Kalėdų Senelis ir augintiniui įdės kokį skanėstą.

Kai kurie darbai stebina originalumu. Štai dailus nertas pilkos ir juodos spalvų vokelis. „Atėjo močutė ir atnešė. Sakau, koks žavus padėkliukas kavos puodeliui. O ji išlanksto tą vokelį – taigi dailios vilnonės šlepetės“, – sakė pašnekovė.

Itin originalūs, baltiška eglutės simbolika puošti kaklo papuošalai. Jie daugiafunkciai: ir puošmena, ir mini šalikas žvarbią dieną.

Dekoracijos – pažinti, paliesti, grožėtis

Ne viskas tautodailininkų mugėje parduodama. Kai kurie daiktai originalūs, atkeliavę iš močiučių palėpių ir sandėliukų. Mažytis medinis vežimaitis. Senovinė žaislinė mašinėlė. Originalus ryškiaspalvis pilvotas arbatinis. Ir netgi vežimo ratai, turintys savo istoriją: vienas senovinis, kai ratas buvo formuojamas lenkimo būdu, kitas kiek naujesnis, kai ratas jau buvo dėliojamas iš medžio gabaliukų. Akį traukia senovinis radijo aparatas, dydžio sulig nemenka spintele, sieninis laikrodis. Net sena pašarinių burokų tarka ten laiku ir vietoje.

Ir audimo staklės su pradėtu rankšluosčiu, ir senovinė supamoji kėdė, ir gramofonas, ir verpimo ratelis pasakoja savo istorijas. Ir netgi senovinis vienišas batas. Toks, ir dar be poros, tikriausiai lengva ranka būtų išmestas į šiukšlyną. O galerijoje jis tapo puikia vaza kalėdinei puokštei.

Kaip sako šeimininkai, viską čia galima apžiūrėti, paliesti, nusifotografuoti. Ir, žinoma, patiems namo parsinešti dalelę to šventinio tautodailininkų stebuklo.