Unikalus skambesys pakvietė į Prancūziją ir sužadino idėją – įkurdinti kariljoną Rokiškyje (0)

Turbūt nedaug kam yra tekę girdėti apie muzikos instrumentą kariljoną? O ar žinote, ką reiškia žodis kampanologija? Rokiškyje turime žmonių visa galva pasinėrusių į kampanologiją - mokslą apie varpus ir kariljonus: jų rūšis, gamybos technologijas ir gamintojus, varpų liejimo vietas, istoriją... Kampanologų draugija „Societas campanarum Lituaniae“, 2017 metais įkurta Rokiškyje, jungia šalies varpų tyrinėtojus: meno istorikus, kariljonierius, fotografus, visuomenininkus. Tokio pobūdžio draugija yra vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Liepos pradžioje šios draugijos prezidentas Leonardas Šablinskas ir kanclerė Audronė Vainauskaitė pagal oficialų pakvietimą dalyvavo kampanologų dienų renginiuose ir darbiniuose pokalbiuose Prancūzijoje. Iš ten šie Rokiškio krašto kultūrinės veiklos entuziastai parsivežė visą glėbį įspūdžių bei idėjų.

Retas muzikos instrumentas

Visų pirma - apie tai, kas yra kariljonas. Kariljonas (pranc. carillon) – vienas rečiausių, galingo skambesio, unikalus konstrukcinėmis savybėmis muzikos instrumentas, esantis tarp sunkiausių muzikos instrumentų pasaulyje, skambantis atvirame lauke ir susidedantis iš chromatiškai suderintų skirtingo tūrio ir svorio varpų komplekto. Kariljono varpai tvirtinami prie eilėmis išdėstytų sijų. Varpai ima skambėti, kai spaudomi klavišai bei pedalai. Varpų skaičius kariljonuose svyruoja nuo 23 iki 80. Paprastai šie muzikos instrumentai įrengiami specialiai pastatytuose bokštuose arba aukštuose istoriniuose pastatuose. Tiesa, būna ir išimčių, kai kariljonai vežiojami ant sunkvežimio platformos. Pasaulyje jų yra apie 600, o Lietuvoje – vos keli. 

Perdavė mero padėką

Kampanologų susitikimuose Prancūzijoje mūsų krašto varpų muzikos mylėtojai gavo ne tik daug žinių apie varpus ir kariljonus, bet ir sudalyvavo dviejuose kariljono koncertuose. Šiuos susitikimus organizavo Prancūzijos kariljonierių asociacija. Jos prezidentui Jean Bernard Lemoine, garsiam Prancūzijos kariljonieriui, Ronos Alpių regiono kariljono asociacijos prezidentui, Lyono miesto kariljono mylėtojų draugijos administratoriui, Prancūzijos kampanologų draugijos direktoriui bei Taninges miesto Varpų muziejaus kuratoriui buvo perduota Rokiškio rajono savivaldybės mero Ramūno Godeliausko padėka už kultūrinį bendradarbiavimą bei Lietuvos vardo garsinimą.

Kūrinys, skirtas Lietuvai, bei „Tautiška giesmė“

Taninges miesto varpinės kariljonu buvo atliktas kūrinys, dedikuotas Lietuvai, tuo pačiu pagerbiant Lietuvos kompozitorių Osvaldą Balakauską, kuris 1992–1994 m. buvo Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Prancūzijoje. Koncerte 47 varpais skambėjo pianisto ir kompozitoriaus Luc Le Provost kūrinys „Miškinis“, pasakojantis apie miškų globėją -  dviprasmišką būtybę, kartais apsaugančią, kartais mirtiną, kartais užvaldančią. Nerimo jausmas, lydintis nelaimingą klajūną, kurį miško dvasia stengiasi suklaidinti, šioje muzikoje virsta specifiniu ritmu, primenančiu širdies plakimą.

Bourg-en Bresse mieste Notre-Dame katedros kariljonas Lietuvos garbei suskambėjo Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“ (atlikėjas - Jean Bernard Lemoine). Tai buvo neišdildomo įspūdžio momentas: iki tol viską nustelbęs, katedros aikštės šurmulys nutilo ir kažkur skubėję žmonės savo laiką skyrė varpų muzikai...

Kariljonas - ne tik konservatyviai muzikai

Dauguma kariljonų pasaulyje yra įkelti bažnyčių bokštuose, todėl daug kas klaidingai mano, kad šis muzikos instrumentas yra konservatyvus ir tinka vien sakralinei, bažnytinei muzikai. Tai netiesa - kariljonu galima atlikti įvairių stilių muziką, nuo sakralios iki roko bei populiariosios. Pasak kampanologų draugijos kanclerės Audronės Vainauskaitės, tuo jai teko dar kartą įsitikinti kariljonų muzikos koncertuose Prancūzijoje, kur buvo atliekami šiuolaikinių kompozitorių kūriniai. Charles Dairaiy, Liono miesto kariljonierius, nuolat koncertuojantis kariljono festivaliuose Europoje ir JAV, daugelio konkursų prizininkas, įrašęs keletą varpų muzikos kompaktinių diskų, atliko programą, kurioje - ir prancūzų šanson stiliaus muzika, ir grupės „Scorpions“ dainos „Send Me An Angel“ garsai, netgi Lady Gaga „Shallow“ kūrinys.

Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir netgi Šakiai - apdovanotieji

Paminėsime Lietuvoje esančius kariljonus. Kauno karilionas buvo išlietas Belgijoje 1935 metais, Michiels jr. Tornau liejykloje, 1937 metais įrengtas generolo Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos iniciatyva Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte. Nuolatiniai Kauno kariljono koncertai prasidėjo 1956 metais. 2006 metais šis kariljonas buvo papildytas 14 varpų, iš kurių vienas, didysis varpas, yra Valdo ir Almos Adamkų. Pirmieji Lietuvos kariljonieriai – Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai.

Klaipėdos kariljonas – vienas iš trijų didžiausių Lietuvoje esančių šių muzikos instrumentų. Buvusio Klaipėdos centrinio pašto bokšte jis sumontuotas 1987 metais ir veikė iki 2006 metų, kada buvo pakeistas nauju. Naujasis Klaipėdos kariljonas nulietas 2006 metais garsiojoje Nyderlandų Karalystės Asteno miesto varpų liejykloje „Royal Eijsbouts“. Jis sudarytas iš 48 naujų lygaus profilio varpų, kurių diapazonas – keturios oktavos. Sunkiausio varpo f1 skersmuo 1163 mm, o svoris – 903 kilogramai. Lengviausio f5 varpo diametras – 182 mm, svoris – 10 kg. Bendras varpų svoris yra apie 5 095 kg. Jie buvo nulieti iš kokybiškos varpams skirtos bronzos, kurios sudėtis užtikrina reikalingą tiek pačių mažiausių, tiek aukštų dažnių varpų toną. Kiekvienas varpas ne tik pagal tonų struktūrą, bet ir pagal derinį su kitais varpais sudaro kokybišką skambesį ir tembrą.

Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte 2015 metais įrengtas didžiausias centrinėje Europoje kariljonas, turintis net 61 varpą. Mažiausias iš jų sveria 8 kilogramus, didžiausias – beveik pusketvirtos tonos. Juos nuliejo Nyderlandų liejykla „Royal Eijsbouts“. Vilniaus kariljonas išsiskiria dar ir tuo, kad yra ne tik didžiausias Lietuvoje, bet ir vienintelis, įrengtas bažnyčioje.

Net ir nedidelį miestą, Šakius, puošia miesto skveras su plieno konstrukcijos 24 varpų kariljonu, kurį nuliejo viena geriausių varpų liejyklų Olandijoje „Royal Eijsbouts“, o kariljono konstravimą kuravo kompozitorius kariljonininkas Giedrius Kuprevičius. Varpų muziką galima išgirsti, darbo dienai prasidedant, jai įpusėjus ar besibaigiant.

Kariljonų modifikacijos

Kariljonų pasaulyje yra įdomių momentų. Pavyzdžiui, praktikuodamiesi, kariljonieriai naudoja pratyboms skirtą kariljoną. Jo varpai yra pakeisti mažomis metalinėmis lėkštutėmis, kurios sušvelnina garsą. Yra dar mobilusis kariljonas, dar visai naujas išradimas. Jis padeda populiarinti instrumentą ir yra įdomus žmonėms tuo, kad jie gali matyti muzikantą. Paprastai jo pamatyti nepavyktų.  Mobiliuoju kariljonu galima koncertuoti, ne tik įsitaisius aukštame bokšte, bet ir keliauti, kur širdis užsigeidžia, nes dažnu atveju jis konstruojamas ant sunkvežimio platformos.

Užvaldė utopinė mintis, o gal svajonė

A.Vainauskaitė bei L. Šablinskas sako, kad po šios kelionės užvaldė galbūt ir utopinė mintis – jeigu Lietuvos kampanologų draugijos būstinė yra Rokiškyje, tad mūsų miesto puošmena galėtų tapti kariljonas, įkurdintas atviroje miesto erdvėje. Tam reikia tik žmonių susitelkimo bei didelio noro... Kariljonas galėtų tapti traukos centru, suteikiančiu miestui gyvybės. Nors idėja iš pirmo žvilgsnio utopinė, sunkiai įgyvendinama svajonė, bet juk svajonės kartais virsta realybe...

Kampanologų gausėja

Kampanologų draugijos narių vis daugėja. Juos sieja daugelio sričių pažinimo objektas – varpas. Jis įdomus tiek menotyrininkams, religijotyroje, istorijoje, muzikos bei akustikos, ornamentikos požiūriu ir netgi literatūroje. Draugijoje susitelkė beveik visų šių sričių specialistai, tarp jų – kariljonieriai Raimundas Eimontas ir viena iš Kauno kariljono festivalio organizatorių ir atlikėjų Austėja Staniunaitytė-Proietta, kuri yra pirmoji ir kol kas vienintelė moteris kariljonierė Lietuvoje.