Šv. Mišios apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje – vienas gausiausių miesto šventės renginių (foto +video) (2)

Atlaidai yra esminė miesto šventės dalis, turinti gilią ne tik religinę, bet ir istorinę prasmę. Atlaidai nuo pat krikščionybės pradžios buvo kasmetinis centrinis miesto gyvenimo įvykis: būtent ši diena sutraukdavo į bažnyčią minias tikinčiųjų, o po to vykdavo šventiniai renginiai: didžiausios metų mugės, riterių turnyrai, didikų puotos, o ir parapijiečiams tai buvo susitikimų su seniai nematytais artimaisiais, bičiuliais diena. Mažėjant gyventojų religingumui, atlaidai vis tiek nepraranda savo reikšmės. Juolab, kad parapijos kuria prasmingas, visuomenei patrauklias tradicijas. Puikus to pavyzdys – Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapija. Ji ne tik surengė gražią šventę, bet ir puoselėja bažnytinėmis tradicijomis paremtą naujovę: jau antrus metus ruošia specialią šv. Mato arbatą. Ir, kaip priimta daugelyje katalikiškų šalių, po šventinių šv. Mišių šventoriuje buvo surengta jos degustacija su pyragėliais ir smagiu bendravimu.

Bažnyčia pilna
Šventinių renginių šurmulyje šv. Mišios tikriausiai nėra pats pramogine prasme patraukliausias renginys. Tačiau rokiškėnai parodė, kad ne tik pramogos per miesto gimtadienį svarbios. Bažnyčia buvo pilnutėlė žmonių.
Parapijos bendruomenė labai gražiu akcentu parodė, kieno šventė minima: nuo sakyklos laiptelių prie pagrindinio altoriaus buvo perkelta šventės kaltininko šv. Mato statula. Bažnyčioje matyti ir gražūs rudens akcentai: jurginų puokštės iš rokiškėnių darželių.
Kaip ir dera atlaiduose, viešėjo svečias kunigas. Jis klausė išpažinčių, pasakė aktualų pamokslą apie Dievo vynuogyną ir jo darbininkus. Dvasininkas kalbėjo apie šiandieninį merkantilizmą, kai Dievo malonę bandoma „nusipirkti“ nuopelnais, reikalauti jos kaip atlygio. „Kartais žmogus, vakare darydamas sąžinės apskaitą, suskaičiuoja savo nuopelnus. Jei galėtų, jis ištiestų kaklą, kad pamatytų, ar tikrai visi nuopelnai ten, Danguje, užrašyti“, – liaudiškojo tikėjimo ypatumus akcentavo dvasininkas. Jis teigė, kad svarbu išgirsti Dievo kvietimą, kad visi yra kviečiami pas jį, nepaisant socialinės padėties, charakterio savybių.
Po šv.Mišių svečias už simbolinę kainą rokiškėnams pasiūlė įsigyti knygelių apie šv. Antaną dvitomį. Norinčiųjų buvo tiek, kad jų kunigui teko atsinešti papildomai.

Arbata, žolelės – sena bažnyčių tradicija
Labai gražiai su šv. Mato atlaidais derėjo ir parapijos naujovė – jau antrus metus darbščios parapijos moterys iš vaistingųjų žolelių ruošia ypatingą šv. Mato arbatą. Ji neskirta gydyti, skirta bendrauti. Tai labai gražus akcentas senosios bažnyčių, vienuolynų tradicijos, kai jų sodeliuose buvo auginami vaistingieji augalai, kuriami jų gydantys mišiniai, kurių receptūros buvo perduodamos iš kartos į kartą. Dekano Eimanto Noviko palaimintos, tik ką surinktų ir sudžiovintų vaistažolių pakuotės iškeliavo į bažnyčios šventorių. Čia kiekvienas galėjo pasivaišinti karšta arbata, paragauti siūlomų saldumynų. Ir čia pat įsigyti arbatos pakuotę, už auką. Visos surinktos lėšos bus skirtos bažnyčios reikmėms.

Pradeda katechezes
Rokiškio miesto gimtadienis savotiška nauja pradžia ir jauniesiems miesto katalikams: prasidės kelių mėnesių trukmės pasirengimas priimti sakramentus. Jau visai netrukus prasidės katechezės besirengiantiems priimti Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą. Laukiami ir suaugusieji, kurie norėtų ruoštis įkrikščioninimo sakramentams. Išsamesnės informacijos apie derėtų teirautis parapijos el. paštu, taip pat juo registruojami ir katechezių dalyviai. Žinoma, užsiregistruoti galima pas parapijos dvasininkus.

Ir turgelyje – religiniai akcentai
Trečią dieną Rokiškyje šurmuliuojanti mugė sekmadienį po truputį ėmė išsisemti. Įdomu, kad negausūs prekeiviai pasidalino į dvi grupes. Arčiau bažnyčios Nepriklausomybės aikštėje buvo prekiaujama devocionalijomis: šventaisiais paveikslais, rožiniais, medalikėliais, maldaknygėmis. Prie šių prekeivių stalų glaudėsi tradicinių amatų puoselėtojai. O kitoje aikštės pusėje rikiavosi pyragų, rūkytos mėsos, pintinių, kosmetikos pardavėjai.