Vokietijoje gyvenančio Lietuvos patrioto laiškas istorijai – knyga „ATODANGOS. Notigalės skausmo spalgenų“ (foto) (0)

Kraštietis, paskutiniu metu gyvenantis ir dirbantis Vokietijoje, Povilas Stumbrys – pagal išsilavinimą yra veterinarijos gydytojas, tačiau ryškiausiu savo hobiu įvardijo Lietuvos ir pasaulio istoriją, kurioje ypatinga vieta skirta Lietuvos laisvės kovų ir rezistencinio pasipriešinimo laikotarpiui. 2022 m. rugpjūčio 5 d. šalia Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose jis pristatė knygą „ATODANGOS. Notigalės skausmo spalgenų“. Spalgenos – tai pelkėse augančios spanguolės. Knygoje - istorija apie partizanus, žuvusius Rokiškio ir Kupiškio rajonus jungiančioje Notigalės pelkėje. Žiauriai nužudyti, į gabalus supjaustyti 12 kovotojų už laisvę, tarp jų – ir austrų karo lakūnas Stefan‘as Hoffmann‘as.

Paieškoms padėtas taškas

Ilgai lauktos knygos sutiktuvės – galutinis Notigalės pelkėje, bunkeryje, gyvenusių ir ten žuvusių partizanų istorijos paieškų ir tiesos apie juos atstatymo etapas. Iki tol vyko liudininkų, artimųjų paieškos, istorinės medžiagos, prisiminimų rinkimas, o taip pat – veikla, kartu su bendraminčiais atstatant Notigalės pelkėje buvusį partizanų bunkerį bei Pandėlio kapinėse, partizanų amžinojo poilsio vietoje, pastatant naują paminklinę lentą su patikslintomis žuvusiųjų biografijomis.

Informaciją teikė žmonės - knygos

Rašytojas papasakojo, kaip kilo idėja parašyti šią knygą, kas buvo tie, iš kurių gavo informaciją, kas buvo tie, kurie žuvo pelkėje ir po to buvo palaidoti Pandėlio kapinėse. P. Stumbrys pasakoja, kad, rinkdamas informaciją, susipažino su nuostabiais žmonėmis. Tarp jų – ir partizanų giminaičiai, liudininkai, menantys pokario pasipriešinimo kovas. Daugelis jų – patyrę tragišką ir sunkią lemtį: artimųjų žūtis, kankinimus, tremtį, persekiojimus, pažeminimus, patyčias ir begalę nuoskaudų. Keletas kalbintų žmonių jau išėjo į Amžinybę. Tarp teikusių informaciją – ir Pandėlio gimnazijos pradinių klasių mokytoja Renata Kiburienė, kuri tarė šiltą žodį susirinkusiems bei knygos autoriui, padovanodama jam atminimo dovaną. Prisiminimus apie kovas už laisvę ji žinojusi iš savo mamos pasakojimų. P. Stumbrys stebėjosi, kad tiek daug žinantis žmogus – „tik“ pradinių klasių mokytoja.

12 žuvusiųjų – 12 ežerų

Istorija tokia, kad dabar telmologiniu draustiniu tapusi Notigalės pelkė – ne tik gamtos perlas. Ji mena ir saugo vieną tragiškiausių Rokiškio krašto partizanų istorijų. Pelkėje, apsupti gausių sovietų kariuomenės pajėgų, 1946 m. gruodžio 12 d., mūšyje žuvo dvylika Vytauto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Bermono pulko partizanų. Simboliška, kad tai yra lygiai tiek, kiek pelkėje yra tarp kiminų mėlynuojančių ežerėlių. Bermono būrį sudarė vyrai iš Pandėlio, Skapiškio ir Panemunio apylinkių. Tuo metu vyrai jau laukė Kalėdų, buvo pasirengę skirstytis iš bunkerio ir slapstytis atskirai. Deja, nespėjo...

Žuvusieji

Tą dieną žuvo: Jonas Šiupinys – Bermonas (partizanų kuopos vadas), Juozas Mikėnas – Žvirblis (būrio vadas), partizanai Feliksas Blažys – Meškiukas, Ignotas Blažys – Batiuška, Jonas Bronislovas Kaunietis – Joniukas, Nronislovas Naujikas – Žiogelis, Julius Puluikis – Auksaburnis, Jonas Viduolis – Meška, Juozas Zoluba – Šturka, Vladas Žalkauskas – Astras, Petras Kaunietis – Ąžuolas ir Stefan‘as Hoffmann‘as – Jumba. Knygoje paminėti ne tik jie, bet ir kiti tų apylinkių kovotojai už laisvę.

Kūnai buvo sumesti į šulinius

„Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti, nuvežti ir numesti Panemunėlio geležinkelio stoties aikštėje, vėliau pervežti į Pandėlį, sumesti miestelyje ant grindinio, netoli bažnyčios šventoriaus. Prieš Kalėdas stribai žuvusiųjų palaikus sukapojo į gabalus bei sudarkytus kūnus sumeta į tris šulinius, esančius prie Pandėlio miesto malūno. Kad neliktų niekšybės pėdsakų, juos užverčia žemėmis ir statybų atliekomis.“ (P. Stumbrys. „ATODANGOS. Notigalės skausmo spalgenų“)

Nieko netrūko

Tie, kurie karštą vasaros dieną atvyko į knygos sutiktuves, buvo pasitikti muziejaus lauko erdvėse. Improvizuota salė – po didelės palapinės stogu. Joje bandyta sutalpinti būrį atvykusių bendraminčių, žmonių, prisidėjusių prie knygos gimimo. Pasirūpinta, kad nė vienam nepritrūktų nei pavėsio, nei vandens, nei valgio. Patriotinių nuotaikų įnešti, suteikti gyvesnę emociją padėjo duetas iš Obelių „Obelija“. Po pasisakymų laukė „partizaniškos vaišės“ – lašiniai, duona, rūgpienis bei virtos bulvės su šiokiais tokiais priedais.

Kalbos ir sveikinimai

Seimo nario Vidmanto Kanopos padėjėja Aldona Minkevičienė skaitė knygos ištraukas. Ji, kaip ilgametė žurnalistė, prisidėjo, rengiant šią knygą leidybai, todėl parinktos skaityti ištraukos ir Povilo Stumbrio pasakojimas sudomino renginio dalyvius. Įtaigų žodį tarė kunigas Albertas Kasperavičius – jis paragino branginti Laisvę ir Nepriklausomybę. Klausytasi pedagogės Teresės Taškūnienės prisiminimų apie „Atgimimo“ laikmečio sąjūdiečių pastangas surasti Notigalės pelkėje žuvusių partizanų palaikus ir, iškėlus išniekintus kūnus iš šulinių, iškilmingai perlaidoti Pandėlio kapinėse. Renginio dalyviai, bendraminčiai, artimieji, sveikino knygos autorių, o Povilas Stumbrys kiekvienam sutiktuvių dalyviui padovanojo savo kūrinį – knygą su autografu.

Galimybė susipažinti su ekspozicijomis

Kol autorius bendravo su renginio dalyviais, svečiai turėjo galimybę susipažinti su muziejaus ekspozicijomis. Svečius lydėjo muziejaus įkūrėjo šviesaus atminimo Andriaus Dručkaus anūkas Mantas Kelečius. Pirmieji muziejaus ekspozicijomis susidomėjo jaunieji šauliai.

Duoklė gimtinei

P. Stumbrys gimė Degenių kaime, Rokiškio rajone. Jo gimtasis kaimas – visai netoli Notigalės pelkės. „...Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prisiliesti prie mūsų krašto partizanų istorijos, kad ji liks ir mano kukliame darbe – knygoje apie bebaimių, paprastų kaimo vyrų ir jų šeimų likimus žūtbūtinėje kovoje su atėjūnais. Viliuosi, kad mano pastangos bus kukli pagarba laisvės kovotojams, už Lietuvos laisvę paaukojusiems brangiausią turtą – gyvybę“, - kalbėjo Povilas Stumbrys.