Ąžuolų giria jau pasodinta – Nacionalinis miškasodis Rokiškyje šį kartą buvo išskirtinis (foto) (0)

Paskutinįjį balandžio savaitgalį visoje Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis, šiais metais dedikuotas Prezidento Valdo Adamkaus netrukus minėsimam asmeniniam 100 metų jubiliejui. Išskirtine proga šalies kirtavietėse buvo sodinami ir išskirtiniai medžiai – ąžuolai, jų plantacijas papildant paprastosios vinkšnos sodinukais. Rokiškio Bajorų miške, 1,7 ha plote, „sutūpė“ beveik 7 tūkst. naujų medelių.

Dovana iš dangaus

Šeštadienio talką globojo net dangus: visą savaitę meteorologų pranašauta šlapdriba ir smarkus vėjas virš Bajorų miško ryte taip ir nepasirodė. Priešingai – 10 val. sodintojams pažirus po lauką, danguje ryškiai švietė saulė, darbininkus lydėjusi visas pustrečios valandos, kol vyko intensyvus darbas. Būtent tiek laiko prireikė daugiau nei 100-ui į miškasodį susirinkusių darbštuolių, kad būtų pasodinta 5 tūkst. 900 ąžuolų ir 900 paprastosios vinkšnos sodinukų.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Rokiškio regioninio padalinio vadovas Kęstutis Skvarnavičius pasidžiaugė gražiu oru darbo metu, visgi sakė, kad ta žadėta dargana ir lietus būtų neprošal sodinukams palieti. Sutapimas ar sėkmė – vakare vadovo noras išsipildė su kaupu.

Jauniausiam – apie dvejus...

Miškasodyje šiais metais dalyvavo itin „marga“ minia: didžioji dalis sodintojų jau buvo patyrę, nuolatiniai talkos dalyviai, visgi buvo ir tokių, kurie į lauką atvyko pirmą kartą.

Štai Lauros ir Povilo atžaloms trimetei Paulai ir maždaug dvejų Augustui pirmą kartą teko pamatyti, kas per reiškinys yra miškasodis. Iš pradžių šeima itin kruopščiai darbavosi kartu: tėtis kasė duobutes, vaikai, padedami mamos, į jas „tupdė“ medelius. Tačiau pasodinę po keletą „savo“ ąžuolų mažieji pavargo ir paliko tėtį darbuotis vieną. Visgi mažieji turėjo kantrybės daugiau nei dvi valandas laukti tėčio, o kartu ir gardžios košės, kuria po talkos buvo vaišinami darbininkai.

Rokiškio Jaunimo centro direktorės pavaduotoja ugdymui Gitana Vošterytė į miškasodį atvyko nebe pirmą kartą, tačiau kartu atsivežė du jaunuolius, pirmą kartą iš arti pamačiusius šią iniciatyvą. Moters komandoje taip pat buvo pora jaunuolių, jau ankščiau pažinusių miškasodį ir nepatingėjusių vėl padirbėti.

... Vyriausiam – 77-eri

Talkoje su bendruomene šiais metais dalyvavo Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas su žmona Oksana. Įprastai meras kartu su savivaldybės komanda organizuoja atskirą miškasodį, tačiau šį kartą, anot rajono vadovo, užsakyti sodinukai nesustiprėjo ir miškininkai rekomendavo luktelėti, dar nesodinti. Visgi R. Godeliauskas sakė išlaikysiantis tradiciją ir savivaldybės komandą bursiantis rudeniop, gal prieš Rokiškio miesto šventę.

Bajorų miške šeštadienį buvo galima sutikti ne tik vietos gyventojų: gražinti Lietuvą kartu su rokiškėnais atvyko dusetiškiai, Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalka pirmininkė Aldona Žiliukienė ir sporto klubo „Ainiai“ prezidentas Eugenijus Jankūnas. Jis – vyriausias talkos dalyvis, Žemės dieną (kovo 20 d.) atšventęs 77-ąjį gimtadienį. Duetas džiaugėsi vagoje pasodinęs 44-is ąžuolus ir pažadėjo kartkartėmis atvažiuoti pažiūrėti, kaip prigijo, kaip auga.  

O, kad medeliai augtų ir ąžuolų giria žaliuotų, sodintojai itin kruopščiai juos sodino, kai kurie dar ir „burtažodžiais“ palydėdami kiekvieną sodinuką.

Pasodinti – lengviausia

Šiais metais medelių sodinimas buvo kiek „apsunkintas“: miškininkai neleido naudoti specialių miško sodinimo įrankių, kuriais įprastai aprūpindavo talkininkus – duobutes kiekvienam sodinukui teko kasti kastuvais. Tačiau specialistai vis tiek stengėsi pagelbėti ir pamokė, kaip paprasčiau bei greičiau atversti žemę.   

VMU Rokiškio padalinio vyriausias miškininkas Justas Vojega sakė, kad prietaisai, kurių pagalba būdavo sodinamos pušelės, dabar netinka dėl atviros ąžuolų šaknų sistemos.

Kasmet miškasodį Rokiškio rajone organizuojančio specialisto paklausus, ar visada visi talkininkų pasodinti sodinukai prigyja, miškininkas patikino, kad viskas priklauso nuo metų: „Įtakos turi meteorologiniai reiškiniai: jei sodinimo periodu būna šalna arba užeina metų eigoje sausra, neprigijusių tikrai būna daugiau. Kitais atvejais prigijimas būna ir visu šimtu procentų. Visgi svarbiau čia yra tolimesnė priežiūra. Gal sodinukas ir prigyjo, bet, tarkime, pušys yra jautrios žolės užgulimui. Tai reiškia, kad vasarą, kai pradeda aplink želti augmenija, reikia ją šienauti, kad ši neužgriūtų sodinuko ir ypač prieš žiemą, kad su sniegu neprispaustų. Atidesnė priežiūra reikalinga kokius trejus-ketverius metus, kol medelis jau tvirtai įsikabina ir pakyla virš žolių“.

Miškininkas šyptelėjo, kad pasodinti sodinuką – lengvoji miško auginimo dalis.  

Miško taisyklės

Dalindamasis žiniomis, J. Vojega sakė, jog rengdami miško atsodinimo projektus, miškininkai didelį dėmesį skiria sąlygoms, vyraujančioms atsodinamoje teritorijoje: vienos rūšys mėgsta drėgmę, kitos – atvirkščiai, negali augti ten, kur ji kaupiasi.

„Miške yra vienas reikalavimas, įrašytas ir teisės aktuose: iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau, kaip per trejus metus. Jeigu įvyko savaiminis atsikūrimas – viskas gerai, bet jei ne, turi padėti atsikurti jį atsodindamas. Savo praktikoje mes stengiamės spygliuočių plotus išlaikyti tuos trejus metus, nes sumažėja kenkėjų rizika. O su lapuočiais kaip tik atvirkščiai: sodinam kiek įmanom anksčiau, kad jaunam medeliui iš šalies būtų kuo mažiau konkurencijos. Sodinukų rotacija kirtavietėse nėra privaloma“, – miškininko žiniomis dalinosi specialistas.